Straipsniai spaudoje
-
Tolerancija šiandien yra viena didžiausių vertybių. Studijuodama užsienyje net apie meilę savo šaliai turiu kalbėti rinkdama žodžius – nes gali palaikyti naciste. Griežtesnis žodis kitos tautybės žmogui vakariečio veide yra palydimas švelnia šypsena ir tyla. Pritarti negalima, netolerantiška. Prieštarauti taip pat. Nes reikia toleruoti kito nuomonę. Taip pamažu auga karta, kuri neturi nuomonės. Nes tik…
-
Atsitiktinai internete užtikau About A Boy filmo plakatą. Užplūdo šypsnį keliantys prisiminimai ir panūdau vėl pamatyti šį žavų filmą. Filmo kelionė: nuo teiginio all men are islands iki no man is an island. Apie tai ir filmas. Gražiausia scena, žinoma, – Marko daina depresija sergančiai mamai, kurią šis sudainuoja, nepaisydamas visos mokyklos pašaipų. Laimei, ant…
-
Eidama į paskaitas, kasdien praeinu pro H&M parduotuvę. Čia jūs turbūt sustojate ir svarstote, ar jau perversti kitą lapą, ar dar skaityti toliau. Nes ir vėl… Dar bandote sugalvoti, kiek ir kas man sumokėjo, kad parašyčiau šį straipsnį. Man tai irgi įdomu. Eidama į paskaitas, kasdien praeinu pro H&M. Per trejus metus neatsimenu, ar nors…
-
Aš nemoku rinktis. Ar tai universitetas, į kurį noriu stoti, ar maistas, kurį ketinu valgyti vakarienei, įsitempiu kaip styga ir galiu beviltiškai praleisti pusę metų (tebūnie, vakarienei sugaišiu kiek mažiau) apsvarstydama kiekvieną variantą. Ir net jei šiek tiek perdedu, tai tik todėl, kad tikrai nemėgstu pasirinkimų. Prireikė ne vieno pokalbio su likimo bendraminčiais, kol supratau,…
-
Dešimtukininkės laiškas, kritikuojantis švietimo sistemą, negalėjo prasprūsti pro akis. Paskaičiau, pamąsčiau, bet pamiršau. Vis dėlto ministro atsakymas, kad viso ko sprendimas – egzaminai ketvirtokams ir aštuntokams – privertė prisėsti ir išdėlioti mintis. Mokyklą baigiau prieš trejetą metų, šį rudenį pradėsiu paskutinius universiteto studijų metus Škotijoje, egzaminus laikau kiekvieną pusmetį, po kelis. Ir kiekvieną kartą taip…
-
Jis pramerkė akis. Žinojo, jog virš galvos yra lubos, nors jų ir nematė. Taip turėjo būti. Kiek padvejojęs įsmeigė akis į tamsą. Jautė, kaip kiekviena kūno ląstele srūva adrenalinas. Akyse bėgo skaičiai. Raidės. Vis greičiau ir greičiau. Norėjo atsistoti ir užrašyti, bet bijojo, jog pajudėjus viskas dings. Pabėgs iš jo galvos. Todėl toliau gulėjo, įsmeigęs…
-
Jau aštuonioliktas Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ nustebino lietuviškų filmų gausa. Sukurta nauja „Lietuviai svetur“ programa, net dešimt filmų varžėsi dėl geriausio studentiško darbo titulo, filmus pristatė ne vienas jaunas Lietuvos režisierius. Turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad didžiausio pasisekimo tarp jaunųjų kūrėjų sulaukė filmas „Plaukikė“, ne tik išrinktas žiūroviškiausiu „Kino pavasario“ lietuvišku filmu, bet įvertintas…
-
Traukiny į Edinburgą skaitinėju Z. Čepaitės Emigrantės dienoraštį – stilius toks lengvas, kad ryju kaip desertą, nors ir ne viskas ten miela širdžiai. Britė bando įvardinti penkis žodžius, kurie asocijuojasi išgirdus žodį Lietuva. „Bernvakariai. Natūrali gamta. Pigus alus. Gražios merginos. Penktas? Kas penktas?..“ (p. 105) Lažybose būčiau stačiusi už nusikaltimus. Bet asociacijos nesužavi – naiviai…
-
Vilnius yra gyvas. Jis alsuoja – A. Marčėnas Parašyti straipsnį apie Vilnių ir psichologiją nėra taip paprasta. Psichologija šiandien bando kuo labiau atitolti nuo froidinių išvedžiojimų ir priartėti prie gamtos mokslų – ji remiasi eksperimentais, smegenų nuotraukomis, genais. Tai niekaip nesisieja su Vilniumi – poetišku ir senove alsuojančiu miestu, iššaukiančiu emocijas, ne argumentus. Ir tai…
-
Vaikų kategorijos laimėtojas šiųmetiniame Metų knygos konkurse greičiausiai nepateiks staigmenos – Nomedos Marčėnaitės „Lėlė“ jau apdovanota Patriotų premija, jai įteiktas gražiausios knygos diplomas, geriausio metų debiuto ir geriausios knygos mažiausiems skaitytojams apdovanojimai. Nieko stebėtino, jog kitos knygos pasislėpė tikrai įsimintinų iliustracijų šešėlyje. Todėl aprašysiu kitą vaikų knygą, nors ką ji turi bendro su „Lėle“, ir…
Unės tinklaraštis 