Recenzijos
-
Baigėsi. Keturios intensyvios dienos, per kurias visa Lietuva skaito. Tiesa, šiemet skaitė šiek tiek mažiau. Bent jau tarp leidėjų girdėjau gandų, kad pardavimų skaičiai pernai buvo didesni. Ypač ketvirtadienio ir penktadienio rytais, kai visi dairėsi šiek tiek išsigandę ir nebesuprato, kur dingo žmonės. O štai šeštadienį, kai vienu metu nebeturėjau, kuo kvėpuoti, ir iš vienos…
-
Straipsnis spausdintas „Literatūra ir menas“, Nr. 44. „Aš norėjau mėnulio“, – sako Kaligula, ir mes jam nešam mėnulį. Savotišką – kompiuterinį, pakibusį ant surūdijusios skardos prie sienos, nes čia „No Theatre“ spektaklis, ir viskas turi būti šiek tiek kitaip. Ant rankoje gniaužiamo bilieto ne veltui parašyta: „Kolektyvinis išgyvenimas.“ Albert’o Camus pjesei „Kaligula“ buvo pasirinkta netradicinė erdvė…
-
Mes išvarėme ligonius, neįgaliuosius, našlaičius, senolius. Išvijome ne tik iš paežerių, kuriose prisistatėme pilių, bet ir iš savo gyvenimo, užuojautos, pagarbos lauko. Taip viename interviu kalbėjo knygos autorius Romualdas Granauskas. Apie tai ir knyga „Išvarytieji“. Apie išvarytuosius. Rodos, ši tema lietuvių kūryboje dabar kaip niekad gyva. Tik Granauskas, kitaip nei Ivaškevičius, apsieina be keiksmažodžių, be jaunimo… Ir gvildena…
-
Mergaitė gimė su rašytojos rankomis. Ir net jei tai būtų buvę pastebėta iš karto, pakeisti vaiko jau būtų buvę nebeįmanoma. Pamenu pokalbį prieš kokius ketverius metus, dvyliktoje klasėje: lietuvių autoriai neskaitomi. Tada išties retai į rankas imdavau lietuvių autorius, nebent jie būdavo įtraukti į privalomąją mokyklos literatūrą. Šiuolaikinių rašytojų tuose sąrašuose nebūdavo. Prieš savaitę susimąsčiau, kad…
-
Graikų mitas apie Narcizą pasakoja apie reto grožio jaunuolį, kuris daužė širdis, bet nė vienai neatsakė meile. Išvydęs savo atvaizdą vandens paviršiuje, jis nepažino savęs ir įsimylėjo. Nebegalėdamas atsitraukti ar net paliesti gražiojo atvaizdo, galiausiai sudžiūvo iš meilės. Kai kalbame apie narciziškus žmones, turime galvoje tuos, kurie įsimyli save – juk apie tai ir mitas.…
-
Andrejus Kurkovas neretai vadinamas pačiu žinomiausiu šiuolaikiniu Ukrainos rašytoju. Jo knyga „Iškyla ant ledo (pašalinio mirtis)“ Ukrainoje parduota 150 tūkstančio tiražu, sumušė visus Ukrainos pardavimo rekordus ir jau 2002-aisiais buvo išversta į 12 kalbų. Pagūglinus nesunku susidaryti įspūdį, kad Kurkovas jaučią ypatingą ryšį su Lietuva: jis jau ne kartą lankėsi Knygų mugėje, mirus M. Martinaičiui…
-
Teko kiek palaukti, kol naujausia „Silva rerum“ dalis pakliuvo į mano rankas, bet jei jau rašau knygoms recenzijas, jaučiau būtinybę aprašyti ir šią. Tik vertinti šį romanų ciklą nėra lengva. Pardavimais Lietuvoje Kristina Sabaliauskaitė konkuruoja „tik pati su savimi“, kaip minėjo viena literatūros kitikė. Tad ir nuomonių – be galo daug. Bet pradėkim nuo pradžių… „Silva…
-
Jim Jarmusch – vienas iš mylimiausių mano režisierių, neabejotinai papuolantis į asmeninį šiuolaikinių režisierių trejetuką. Pirmasis jo matytas filmas – „Šuo vaiduoklis: Samurajaus kelias“ (Ghost Dog: The Way of the Samurai) – yra tikrų tikriausias šedevras. Tą patį galima pasakyti ir apie „Negyvėlį“ (Dead Man). Jarmuschas nėra režisierius, kuris „kepa“ filmus (ne, Woody Allen aš…
-
Kai pernai knygų mugėje norėjau įsigyti „Mano vardas – Marytė“, jos nebebuvo. Iššlavė, kaip „Silva Rerum III“ šiemet. Pasimiršusi tik po metų vėl pateko į mano rankas. Pastaruoju metu patraukė prie „Metų knygos“ laimėtojų – anksčiau aprašiau „Vilko valandą“, prieš savaitę „Žuvis ir drakonus“ (mano asmeninę knygą-laimėtoją), o dabar – pernai metų nugalėtoją. A. Šlepikas…
-
Gyvenam popierinių laiškų bado amžiuje. Reikėtų juos įrašyti į Raudonąją knygą arba įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Tarp jų turėtų atsidurti ir Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai (1988–1992). Tautos atminties beieškant ir Apie dievus ir žmones krimtau susižavėjusi. Draugai, su kuriais teko aptarti šiuos semiotikos traktatus, prisipažindavo, kad perskaitę bent trumpam užsiliepsnodavo mintimi studijuoti šį mokslą. Teko ir…
Unės tinklaraštis 