Knygų mugei praūžus…

Knygu mugeBaigėsi. Keturios intensyvios dienos, per kurias visa Lietuva skaito.

Tiesa, šiemet skaitė šiek tiek mažiau. Bent jau tarp leidėjų girdėjau gandų, kad pardavimų skaičiai pernai buvo didesni. Ypač ketvirtadienio ir penktadienio rytais, kai visi dairėsi šiek tiek išsigandę ir nebesuprato, kur dingo žmonės. O štai šeštadienį, kai vienu metu nebeturėjau, kuo kvėpuoti, ir iš vienos salės į kitą vaikščiojau per kiemą (nes vidiniu koridoriumi buvo neįmanoma praeiti), žmonių trūkumo tikrai nepastebėjau. Ypač, kai sugalvojau užsukti į pokalbį su Kristina Sabaliauskaite apie Rokoko ir Radvilas, bet iki durų nepriėjau – minia spietėsi net už salės ribų, nors ten nė žodžio nesigirdėjo. Šiaip, spinduliuose šildėsi.

Oficialiais duomenimis šiemet mugę aplankė 66 tūkstančiai žmonių (!!). Tai, beje, 2 tūkstančiais daugiau nei pernai, kai buvo skelbiama, kad mugę aplankė rekordinis skaičius lankytojų – daugiausiai per 14 gyvavimo metų. Kažkodėl šiemet apie rekordus niekas nešaukia. Gal kad neaugo pirkimai?.. Bent taip ir vėl girdėjau kuždantis – “šiemet daugiau žmonių atėjo į renginius, o ne knygų pirkti.“

Visko per tas keturias dienas buvo tiek daug, kad dabar atsimeni tik nuotrupas. Ir ne visur suspėjai, tai bėgai pro šalį, kur pavyko.

Gražu buvo stebėti kūrybiškiausios 2014-ųjų metų knygos laureatės paskelbimą ir viso 12-uko aptarimą. Iš 12 knygų –Dalia Staponkute 6 poezijos ir nė vieno tradicinio romano. Ar verta susirūpinti?.. Kūrybiškiausia paskelbta Dalios Staponkutės esė knyga “Iš dviejų renkuosi trečią: mano mažoji odisėja“. Atsiimdama apdovanojimą autorė nesulaikė ašarų – negalėjo atsidžiaugti, kad, nors ir gyvena Kipre ir yra veikiama kitų kalbų, jos lietuvių kalba buvo įvertinta. Diena prieš buvau užsukusi į šios knygos pristatymą – apie kiekvienam svetur gyvenusiam pažįstamą būseną, kai esi nei Lietuvoj, nei svečioj šaly, o toj “trečioj“ erdvėj. Ją ir renkiesi.

Su Undine RadzeviciuteIš visų knygų aš pati labiausiai laukiau galimybės nusipirkti Undinės Radzevičiūtės “180“. Netgi turėjau progą pirmą kartą gyvenime pasijusti ta klykiančia paaugle prieš savo dievukų koncertą – ištiesiu knygą, o Undinė sako: “Žinau, kas tu esi!“ Ir dargi pasidalina, kad ir ji nerimauja prieš išleisdama naują knygą. Likau apžavėta ne tik jos literatūrinio stiliaus (apie jį jau daug prirašiau, nesikartosiu), bet ir asmenybės. Dabar ir nebežinau, kaip objektyviai toliau skaityti jos naujausią knygą…

Dar daug visko nuostabaus buvo – trumpų pokalbių koridoriuose, kavos pertraukėlių su metus ar ilgiau nematytais žmonėmis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto marškinėlių su Žemaite ar Škėma… Paskutinė stotelė prieš uždarymą – vienos iškiliausių lietuvių kalbos mokytojų Laimos Abraitytės prisiminimų knygos “Pradžios“ pristatymas (pirmajame mugės programos variante knygą vadinosi “Atmintys“ – gaila, niekas nepaklausė, kodėl nusprendė paskutinę akimirką pakeisti pavadinimą…). Nors autorė jau perkopusi ašnuoniasdešimt metų, bet atsimena viską – net šimtus mokinių, kuriuos lietuvių kalba gąsdino…

Bet man pačiai, žinoma, smagiausia buvo dėl visų tų žmonių, kurie užsuko ne tik į mano knygos pristatymą, bet ir į leidyklos stendą. Ačiū ačiū ačiū!.. Pasirašiau begales knygų – ir Vilnėms, ir Guodoms, net Venecijai! Nors smagiausia buvo pirmą kartą užrašyti knygą Unei. Nuo Unės. Tiesa, Unė dar maža ir jai iki skaitymo teks paaugti, bet viliuosi vieną dieną sulaukti jos atsiliepimų.

Tikrai neapsakysiu, kaip buvo smagu net ir ištuštėjusį sekmadienio rytą matyti pilnutėlę salytę, klausytis įvairiausių knygos interpretacijų (rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė išdėstė teoriją, kad Alkapė – nuo alkano kapo, kitaip tariant, alkanos žemės… Prisipažinsiu, rašydama taip negalvojau, bet užtat tik dar įdomiau!), mano mylima mokytoja ir rašytoja Vilė Vėl šmaikščiai dalijosi patirtimis, kodėl jai, kaip mokytojai, svarbu per šį kūrinį suprasti savo mokinių likimus, o kur dar nepriekaištingos literatūrologės Ievos Krivickaitės įžvalgos!..

Ačiū už tai, kad skaitot ir kad skatinat mane rašyti toliau. Užtenka sulaukti vieno žmogaus, kuris dėl tavęs važiavo iš kito miesto, ir visa diena įgauna prasmę. O kai tokių ne vienas!.. Belieka laukti kitų knygų mugių ir kitų susitikimų 🙂

O čia keletas akimirkų iš pristatymo ir Knygų mugės, tik šiukštu nesigviešiu autorystės. Nuotraukos – fotografo Roko Miliaus, dar kelios iš “Knygos per – Penki TV“, ar surankiotos iš draugų.

Reklama

O ką manote jūs?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s