Pašvaistė
-
Interviu spausdintas jaunimo žurnale „Pašvaistė“, 2015/1. Živilė Nedzinskaitė – lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus vyr. mokslo darbuotoja, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūros tyrėja. Susidomėjusi Baroko epocha ir jos kūryba, šių metų Vilniaus knygų mugėje ji pristato knygą „Kaip jėzuitai žemaičių mylias trumpino. 1695 m. Kražių rankraščio prozos fragmentai“. Tik ilgi moksliniai žodžiai neturėtų gąsdinti…
-
Kai grįžtu iš tokių renginių kaip Pasaulio lietuvių jaunimo susitikimas, visi nuolat klausia – ar verta? Išvažiuodama iš renginio, girdėjau kalbantis tris jaunuolius – jie ėjo iki automobilio, keletą kilometrų tempdami sunkius krepšius, nes apsauga jokiu būdu neleidžia privažiuoti arčiau, ir garsiai piktindamiesi sutarė, kad daugiau čia nevažiuos. Tai kaip atsakyti, ar verta? Vadovaujuosi įstrigusia mintimi, kad, jei sausakimšuose paskaitų renginiuose per dieną…
-
Graikų mitas apie Narcizą pasakoja apie reto grožio jaunuolį, kuris daužė širdis, bet nė vienai neatsakė meile. Išvydęs savo atvaizdą vandens paviršiuje, jis nepažino savęs ir įsimylėjo. Nebegalėdamas atsitraukti ar net paliesti gražiojo atvaizdo, galiausiai sudžiūvo iš meilės. Kai kalbame apie narciziškus žmones, turime galvoje tuos, kurie įsimyli save – juk apie tai ir mitas.…
-
Atsitiktinai internete užtikau About A Boy filmo plakatą. Užplūdo šypsnį keliantys prisiminimai ir panūdau vėl pamatyti šį žavų filmą. Filmo kelionė: nuo teiginio all men are islands iki no man is an island. Apie tai ir filmas. Gražiausia scena, žinoma, – Marko daina depresija sergančiai mamai, kurią šis sudainuoja, nepaisydamas visos mokyklos pašaipų. Laimei, ant…
-
Eidama į paskaitas, kasdien praeinu pro H&M parduotuvę. Čia jūs turbūt sustojate ir svarstote, ar jau perversti kitą lapą, ar dar skaityti toliau. Nes ir vėl… Dar bandote sugalvoti, kiek ir kas man sumokėjo, kad parašyčiau šį straipsnį. Man tai irgi įdomu. Eidama į paskaitas, kasdien praeinu pro H&M. Per trejus metus neatsimenu, ar nors…
-
Aš nemoku rinktis. Ar tai universitetas, į kurį noriu stoti, ar maistas, kurį ketinu valgyti vakarienei, įsitempiu kaip styga ir galiu beviltiškai praleisti pusę metų (tebūnie, vakarienei sugaišiu kiek mažiau) apsvarstydama kiekvieną variantą. Ir net jei šiek tiek perdedu, tai tik todėl, kad tikrai nemėgstu pasirinkimų. Prireikė ne vieno pokalbio su likimo bendraminčiais, kol supratau,…
-
Jau aštuonioliktas Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ nustebino lietuviškų filmų gausa. Sukurta nauja „Lietuviai svetur“ programa, net dešimt filmų varžėsi dėl geriausio studentiško darbo titulo, filmus pristatė ne vienas jaunas Lietuvos režisierius. Turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad didžiausio pasisekimo tarp jaunųjų kūrėjų sulaukė filmas „Plaukikė“, ne tik išrinktas žiūroviškiausiu „Kino pavasario“ lietuvišku filmu, bet įvertintas…
-
Traukiny į Edinburgą skaitinėju Z. Čepaitės Emigrantės dienoraštį – stilius toks lengvas, kad ryju kaip desertą, nors ir ne viskas ten miela širdžiai. Britė bando įvardinti penkis žodžius, kurie asocijuojasi išgirdus žodį Lietuva. „Bernvakariai. Natūrali gamta. Pigus alus. Gražios merginos. Penktas? Kas penktas?..“ (p. 105) Lažybose būčiau stačiusi už nusikaltimus. Bet asociacijos nesužavi – naiviai…
-
Vilnius yra gyvas. Jis alsuoja – A. Marčėnas Parašyti straipsnį apie Vilnių ir psichologiją nėra taip paprasta. Psichologija šiandien bando kuo labiau atitolti nuo froidinių išvedžiojimų ir priartėti prie gamtos mokslų – ji remiasi eksperimentais, smegenų nuotraukomis, genais. Tai niekaip nesisieja su Vilniumi – poetišku ir senove alsuojančiu miestu, iššaukiančiu emocijas, ne argumentus. Ir tai…
Unės tinklaraštis 