Vilnius
-

Pavadinkime tai viešu laišku Vilniaus merui R. Šimašiui. Diskusijos apie Lukiškių aikštę vėl iškilo į paviršių, prieš ketverius metus konkursą laimėjęs projektas „Ramybė“ nugulė ant naujojo mero stalo (apie Lukiškių aikštės projektų istoriją rašiau jau prieš dvejus metus). Nuo 1995 metų keliamo klausimo išsprendimas yra misija-neįmanoma, todėl jei R. Šimašius taps pagaliau aikštę sutvarkiusiu meru,…
-

Autorius: Dovilė Štuikienė Šaltinis: 15min.lt, spausdinta žurnale „Laima“, 2014m. rugsėjis. Su tokiomis spindinčiomis akimis galima apšviesti visą gatvę: jauna rašytoja, diplomuota psichologė ir socialinės antropologijos specialistė Unė Kaunaitė taip įkvėptai rašo ir kalba apie gimtą miestą ir šalį, kad nykiausi surūgėliai gali patikėti gyveną pasakoje. Jos knygą „Sudie, rytojau“, prieš porą metų nominuotą Metų knygos rinkimų…
-

Baigėsi. Keturios intensyvios dienos, per kurias visa Lietuva skaito. Tiesa, šiemet skaitė šiek tiek mažiau. Bent jau tarp leidėjų girdėjau gandų, kad pardavimų skaičiai pernai buvo didesni. Ypač ketvirtadienio ir penktadienio rytais, kai visi dairėsi šiek tiek išsigandę ir nebesuprato, kur dingo žmonės. O štai šeštadienį, kai vienu metu nebeturėjau, kuo kvėpuoti, ir iš vienos…
-

Jau šią savaitę, vasario 19-22 dienomis parodų ir kongresų centre LITEXPO, vyks kasmetinė Vilniaus knygų mugė! (Kaip mano viena draugė gražiai pasakė – laukiam kaip vaikai Kalėdų!) Sekmadienį, vasario 22 dieną, 12 val., visus kviečiu į romano „Žmonės iš Alkapės“ pristatymą, kuris vyks Konferencijų salėje 3.1. Planuojama daugiau nei įdomi diskusija ne tik apie romaną, bet ir apie…
-

Pažiūrėkit į šitas nuotraukas ir pasakykit, ar jums niekas nebado akių. Nes man bado. Vaikštinėdama po Vilnių šias savaites negalėjau nepastebėti, kaip kaskart praeidama pro Žaliąjį tiltą atkreipdavau dėmesį į niekaip derančias skulptūras ir vėliavas. Bet kadangi tiek NATO, tiek juolab Lietuvos istorinei vėliavoms čia pridera būti, pagaliau priėjau prie išvados, kad toms skulptūroms čia ne vieta.…
-

Man jau per dvidešimt metų ir recenzijas galiu rašyti visiškai oficialiai. – perfrazuojant Gyvenimo Stebėtoją Kai žmogų suima nervai dėl neegzistuojančių naujos knygos recenzijų, kyla lietuviško geranoriškumo priepuolis užjausti kitą bėdoje. Todėl suskubau rašyti. Kieno? Tokio Troy/Gyvenimo Stebėtojo/Regimanto Dimos, kuris jau ne vienerius metus rašinėja blogą. Iš savo įrašų jis galiausiai sudarė knygą, bet jo…
-

Vienu metu net galvojau – įdėsiu šitą nuotrauką ir to užteks. Nes ji pasako daugiau už žodžius. Bet tebūnie. Mano didysis noras kalbėti sukilo po miesto antropologės Jekaterinos Lavrinec ir architekto Juliaus Narkūno straipsnio. Aš labai pasistengsiu jų nekartoti, bet jie detaliai išnagrinėjo šį projektą, tad jei ši tema jums įdomi – būtinai perskaitykite ir…
-

„Vilko valandą“ perskaičiau šiek tiek neplanuotai. Šiaip jau iš principo neėmiau knygos į rankas, nes mane nervina į akis brukama reklama. Lygiai taip pat neimu ir Danieliaus Dalbos ir Co, nors pirmąsias dvi Sabaliauskaitės knygas vertinu. Jei kada paklius į rankas ar netyčia aptiksiu bibliotekoje, perskaitysiu, bet pirkti nesinori. Taip ir Tapino knygą man neprašomas…
-

Vilnius yra gyvas. Jis alsuoja – A. Marčėnas Parašyti straipsnį apie Vilnių ir psichologiją nėra taip paprasta. Psichologija šiandien bando kuo labiau atitolti nuo froidinių išvedžiojimų ir priartėti prie gamtos mokslų – ji remiasi eksperimentais, smegenų nuotraukomis, genais. Tai niekaip nesisieja su Vilniumi – poetišku ir senove alsuojančiu miestu, iššaukiančiu emocijas, ne argumentus. Ir tai…