Bernardinai.lt

  • Tai ką ministrė valgo pusryčiaudama?

    Tekstas publikuotas Bernardinai.lt, 2016-ųjų rugsėjo 17 d. Ar norėtumėte sužinoti, ką socialinės apsaugos ir darbo ministrė valgo per pusryčius? Kiek per dieną nueina žingsnių? Aš – irgi ne. Man kur kas įdomiau, ką ministrė galvoja apie jaunimo įsitraukimą į šalies politiką, kaip mėgina užtikrinti integruotą tarpministerinį požiūrį šiuo klausimu ar kaip sprendžiami nedirbančio ir nesimokančio jaunimo,…

  • Atleiskite, bet kiek aš uždirbsiu?

    Tekstas publikuotas Bernardinai.lt, 2016-ųjų rugpjūčio 25 d. „O dar norėjau pasiklausti, koks gi turėtų būti atlyginimas?“ – tyliai paklausiu rytinės savęs veidrodyje, bet nuskamba per daug nuolankiai. „Tik niekur neradau informacijos apie užmokestį. Koks jis planuojamas?“ – pasikartoju eidama gatve. Turbūt mano veidas persikreipia vien mintyse tariant žodžius, nes praeiviai apsuka didesniu ratu. „Tiesa, dar…

  • Jei galėčiau perskaityti tik vieną knygą

    Tekstas publikuotas Bernardinai.lt, 2016-ųjų rugpjūčio 5 d. Jei galėčiau vaikui perskaityti vienui vieną knygą, skaityčiau Janušo Korčako „Karalių Motiejuką Pirmąjį“. Ne tik dėl to, kad Korčakas buvo ne rašytojas, o Rašytojas. Jis buvo ir Politikas – tebūnie ne tiesiogine prasme – tiek savo darbais, tiek žodžiais kovojęs už vaikų teises. Kai jo Našlaičių prieglaudos vaikai…

  • Nematoma geriausių universitetų pusė

    Tekstas publikuotas Bernardinai.lt, 2016-ųjų liepos 20 d. Prieš daugiau nei šešerius metus drebėdama pirmą kartą skridau į Kembridžą ir mintyse tyliai kartojausi galimus interviu klausimų atsakymus. Anglų kalba tada dar strigo gerklėje, tad turbūt nieko keisto, kad neįstojau į politikos ir psichologijos studijas. Sausį atkeliavęs laiškas atrodė kaip pasaulio pabaiga. Prieš dešimtį dienų tame pačiame…

  • Spalis

    Jis pramerkė akis. Žinojo, jog virš galvos yra lubos, nors jų ir nematė. Taip turėjo būti. Kiek padvejojęs įsmeigė akis į tamsą. Jautė, kaip kiekviena kūno ląstele srūva adrenalinas. Akyse bėgo skaičiai. Raidės. Vis greičiau ir greičiau. Norėjo atsistoti ir užrašyti, bet bijojo, jog pajudėjus viskas dings. Pabėgs iš jo galvos. Todėl toliau gulėjo, įsmeigęs…

  • Kažkur tarp Vilniaus ir Bostono

    Jau aštuonioliktas Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ nustebino lietuviškų filmų gausa. Sukurta nauja „Lietuviai svetur“ programa, net dešimt filmų varžėsi dėl geriausio studentiško darbo titulo, filmus pristatė ne vienas jaunas Lietuvos režisierius. Turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad didžiausio pasisekimo tarp jaunųjų kūrėjų sulaukė filmas „Plaukikė“, ne tik išrinktas žiūroviškiausiu „Kino pavasario“ lietuvišku filmu, bet įvertintas…

  • Penktas žodis

    Traukiny į Edinburgą skaitinėju Z. Čepaitės Emigrantės dienoraštį – stilius toks lengvas, kad ryju kaip desertą, nors ir ne viskas ten miela širdžiai. Britė bando įvardinti penkis žodžius, kurie asocijuojasi išgirdus žodį Lietuva. „Bernvakariai. Natūrali gamta. Pigus alus. Gražios merginos. Penktas? Kas penktas?..“ (p. 105) Lažybose būčiau stačiusi už nusikaltimus. Bet asociacijos nesužavi – naiviai…

  • Kaip mes kuriam miestus, o miestai kuria mus…

    Vilnius yra gyvas. Jis alsuoja – A. Marčėnas Parašyti straipsnį apie Vilnių ir psichologiją nėra taip paprasta. Psichologija šiandien bando kuo labiau atitolti nuo froidinių išvedžiojimų ir priartėti prie gamtos mokslų – ji remiasi eksperimentais, smegenų nuotraukomis, genais. Tai niekaip nesisieja su Vilniumi – poetišku ir senove alsuojančiu miestu, iššaukiančiu emocijas, ne argumentus. Ir tai…