Recenzijos
-

Vakar – paskutinę Knygų mugės dieną – tradiciškai apdovanoti Metų Knygos rinkimų nugalėtojai. Suaugusiųjų kategorijoje skaitytojai aktyviausiai balsavo už Andriaus Tapino romaną „Vilko valanda“, poezijoje – Artūro Valionio eilėraščių knygą „Apytiksliai trys“, vaikų kategorijoje – už Ingridos Vizbaraitės pasaką „Karžygiuko istorija“. Recenziją apie „Vilko valandą“ rašiau jau anksčiau. Turbūt nieko keisto, kad ši knyga laimėjo,…
-

„Pasakų namučiai“ – unikalus projektas, kuriame rašytojai ir dailininkai susivienijo bendram tikslui – prisidėti prie onkologinėmis ligomis sergančių vaikų išgijimo. Kviečiu apie šį gražų projektą paskaityti daugiau: Paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“, besirūpinantis vėžiu sergančiais vaikais, pirmą kartą savo veiklos istorijoje pristato knygą „Pasakų namučiai“. Daugiau nei dvidešimt kūrybingų žmonių sutiko savanoriškai ir neatlygintinai…
-

Man be galo smagu pristatyti naują kūrybinį projektą, prie kurio teko prisidėti! „Pasakų namučiai“ – tai pasakų knyga vaikams, kurią išleido paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“. Šią knygutę sudaro net 21-a iliustruota pasaka, sukurta skirtingų rašytojų ir dailininkų. Kiekvienas žmogus, įsigydamas knygelę, prisidės prie „Onkologine liga sergančio vaiko šeimos namučių“ statybos ir taip, kartu…
-

Atnaujintą straipsnio versiją galite paskaityti „Literatūra ir Menas” 2014-01-10 nr. 3456 Ilgokai nerašiau – paskutiniai metai universitete nesuteikia daug laisvo laiko. Užtat leidžia atrasti kelias mažiau darbingas dienas ir atskristi į Lietuvą. Lapkričio 26-27 dienomis dalyvavau pirmą kartą rengiamame festivalyje „Jaunimo literatūros dienos Šiaurės Lietuvoje”. Šį fesitvalį organizavo Markus Roduner, žinomas vertėjas ir kalbininkas, jau…
-

Internete atradau vieną savo dokumentinį filmuką, kurį prieš ketverius metus kūriau „Skalvijos kino akademijoje“. „Turgimai“ – apie Vilniaus Licėjuje rengtus prezidento rinkimus, nors šiaip jau apie rinkimus ir politiką apskritai. Jaunų žmonių akimis. Pamačius privertė nusišypsoti, todėl dalinuosi ir su jumis. Jei kils minčių ar kritikos – lauksiu komentarų. Filmuką taip pat galite pamatyti ČIA.
-

Man jau per dvidešimt metų ir recenzijas galiu rašyti visiškai oficialiai. – perfrazuojant Gyvenimo Stebėtoją Kai žmogų suima nervai dėl neegzistuojančių naujos knygos recenzijų, kyla lietuviško geranoriškumo priepuolis užjausti kitą bėdoje. Todėl suskubau rašyti. Kieno? Tokio Troy/Gyvenimo Stebėtojo/Regimanto Dimos, kuris jau ne vienerius metus rašinėja blogą. Iš savo įrašų jis galiausiai sudarė knygą, bet jo…
-

Surasti cukrinį žmogų norėjau jau seniai. Šiųmetiniame Kino pavasaryje nespėjau į jį nubėgti, gal reikėtų sakyti, kad ten ir nebuvau – juk viena antraštė skelbė, kad Kino pavasaryje buvo tik tie, kurie pasižiūrėjo šį filmą. Išėjusi iš kitos salės susidūriau su plaukiančia minia – šviečiančiais veidais, suradusiais savąjį cukrinį žmogų. Po to sekė dar keli…
-

„Vilko valandą“ perskaičiau šiek tiek neplanuotai. Šiaip jau iš principo neėmiau knygos į rankas, nes mane nervina į akis brukama reklama. Lygiai taip pat neimu ir Danieliaus Dalbos ir Co, nors pirmąsias dvi Sabaliauskaitės knygas vertinu. Jei kada paklius į rankas ar netyčia aptiksiu bibliotekoje, perskaitysiu, bet pirkti nesinori. Taip ir Tapino knygą man neprašomas…
