Jaunimo literatūros dienos

Atnaujintą straipsnio versiją galite paskaityti „Literatūra ir Menas” 2014-01-10 nr. 3456

Ilgokai nerašiau – paskutiniai metai universitete nesuteikia daug laisvo laiko. Užtat leidžia atrasti kelias mažiau darbingas dienas ir atskristi į Lietuvą. Lapkričio 26-27 dienomis dalyvavau pirmą kartą rengiamame festivalyje „Jaunimo literatūros dienos Šiaurės Lietuvoje”.

Šį fesitvalį organizavo Markus Roduner, žinomas vertėjas ir kalbininkas, jau aštuonerius metus organizuojantis „Europos literatūros dienas“, festivalį, skirtą suaugusiųjų literatūrai. Cituojant jo žodžius, visur Europoje jau seniai vyksta ir jaunimo literatūros festivaliai, tačiau Lietuvoje šių renginių vis dar nėra. Šiemet „Metų knygos rinkimuose“ nebuvo surinktas net paauglių dvejetukas (nekalbant apie penketuką), panašu, kad vertingų knygų paaugliams apskritai nebuvo. Jau pernai Knygų mugėje kalbėjome, kad situacija prasta, bet pasirodo, nauji metai tik dar prastesni. Tai ir buvo viena iš paskatų suorganizuoti jaunimui skirtą renginį, kuris šiemet vyko Šiauliuose, Panevėžyje ir Anykščiuose (štai ir Šiaurės Lietuva).

Per šias dvi dienas turėjau galimybę susipažinti su rašytojais Hrund Þórsdóttir iš Islandijos, Magdalena Witkiewicz iš Lenkijos, Ieva Melgalve iš Latvijos, bei rašytojais iš Lietuvos: Vytautu V. Landsbergiu, Renata Šerelyte, Gintare Adomaitytė, Lina Žutaute ir Tomu S. Butkumi. Vienus teko matyti daugiau, kitus mažiau, bet įdomių pokalbių tikrai netrūko.Ieva Melgalve

Gaila, bet ir šiame festivalyje knygų paaugliams nebuvo tiek daug, ypač vyresniems, mat didžioji dauguma autorių rašo vaikams. Buvo kalbėta apie fantazy žanro neprilipimą Lietuvoje. Ieva iš Latvijos teigė, kad kaimyninėje šalyje yra bent penkios jaunos autorės, rašančios fantazy žanro knygas. Tokį pakilimą sukėlė viena didelė Latvijos leidykla, surengusi konkursą jauniems rašytojams sukurti fantastinę nuotykių knygą. Gerų kūrinių buvo tiek daug, kad jie galiausiai apsisprendė leisti ne vieną. Ieva dabar jau rašo antrąją tos pačios serijos knygą, kurios pirmasis tiražas buvo labai sėkmingai parduotas. Įdomu tai, kad taip sėkmingai prigijęs Latvijoje, žanras neranda savo vietos Lietuvoje. Aišku, ar jo išvis reikia – čia jau asmeninė kiekvieno nuomonė, bet knygų paaugliams Lietuvoje reikia daugiau – kad ir kokio žanro jos bebūtų.

HrundSudomino ir Hrund iš Islandijos knyga vaikams, skirta 10+ skaitytojams, kurios vertimas turėtų kažkuriuo metu pasirodyti ir Lietuvoje. „Pažadas“ (ar bent toks turėtų būti pažodinis knygos pavadinimas) nagrinėja labai opią problemą: vienos mergaitės susitaikymą su draugės žūtimi. Turbūt išties vykusiai, nes knyga buvo apdovanota kaip geriausia knyga vaikams Islandijoje 2007 metais. Autorė knygą parašė netekusi savo pačios jaunesnės sesutės, tarsi atsisveikinimą su ja. Tad jei kada pamatysite knygų lentynose – imkite į rankas.

Buvo labai įdomu pabendrauti ir su lenkų rašytoja Magdalena, labai populiaria autore savoje šalyje, kurios vertimai dar neatkeliavo į Lietuvą. Vos prieš keletą mėnesių ji pirmą kartą metė kitus darbus ir nusprendė rašymą paversti savo tikrąją profesija – panašu, net 13 kartų už Lietuvą didesnėje šalyje (pagal gyventojų skaičių) tai irgi nėra lengvas sprendimas. Apie lietuvių autorius neišsiplėsiu – juos ir taip žinote. Bet buvo išties įdomu su kiekvienu iš jų pabendrauti. Net jei ir trumpai.

Man pačiai per šias dvi dienas teko laimė susitikti su Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos mokiniais, Šiaulių universiteto magistrantais (bendroje diskusijoje su visais rašytojais) ir Anykščių Jono Biliūno mokyklos gimnazijos vienuoliktokais. Belieka tikėtis, kad pasakiau kažką prasmingo – mane tie susitikimai išmokė labai daug. Vien ko verta patirtis, kaip bendrauti su nedidele keliasdešimties žmonių auditorija, o kaip – virš šimto žmonių talpinančioje salėje. Ne vienas rašytojas vėliau kalbėjo, kad kartais pasijaučia kaip aktorius ar atlikėjas, turintis pasiruošti savo pasirodymą. Ir tai kartu ir įdomu, ir gąsdina – šiuolaikinėje kultūroje rašytojas turi vis labiau išlįsti iš už knygos puslapių. Kad kas nors skųstųsi susitikimai su skaitytojais tikrai neteko girdėti – tai labai įdomūs ir smagūs pasibuvimai, suteikiantys daug šiltų emocijų. Tačiau knygos pristatymo procesas kur kas slidesnis ir sunkesnis, priverčiantis ne vieną autorių ieškoti jį tenkinančios ribos tarp privalomo savęs gyrimo ir nenoro brukti savo literatūros. Aš tos ribos dar ieškau. Panašu, ieško ir kiti.

P.S. Ačiū Anykščių A. Vienuolio mokyklai už galimybę apsilankyti Angelų muziejuje. Jei lankysitės Anykščiuose – nepraleiskite progos.

P.P.S. Susitikimų aprašymai Anykščių J. Biliūno gimnazijoje ir Šiaulių S. Sondeckio menų gimnazijoje.

Reklama

O ką manote jūs?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s