Kinas
-
Graikų mitas apie Narcizą pasakoja apie reto grožio jaunuolį, kuris daužė širdis, bet nė vienai neatsakė meile. Išvydęs savo atvaizdą vandens paviršiuje, jis nepažino savęs ir įsimylėjo. Nebegalėdamas atsitraukti ar net paliesti gražiojo atvaizdo, galiausiai sudžiūvo iš meilės. Kai kalbame apie narciziškus žmones, turime galvoje tuos, kurie įsimyli save – juk apie tai ir mitas.…
-
Jim Jarmusch – vienas iš mylimiausių mano režisierių, neabejotinai papuolantis į asmeninį šiuolaikinių režisierių trejetuką. Pirmasis jo matytas filmas – „Šuo vaiduoklis: Samurajaus kelias“ (Ghost Dog: The Way of the Samurai) – yra tikrų tikriausias šedevras. Tą patį galima pasakyti ir apie „Negyvėlį“ (Dead Man). Jarmuschas nėra režisierius, kuris „kepa“ filmus (ne, Woody Allen aš…
-
Kviečiu pasižiūrėti mano trumpametražį filmuką „Rytas. Justiniškės“. Ir ačiū visiems aktoriams, kurie sutiko paaukoti savo dieną tokiai idėjai! Scenarijaus autorė ir režisierė: Unė Kaunaitė Vaidina: Goda Narijauskaitė, Edita Venckutė, Linas Butkus
-
Internete atradau vieną savo dokumentinį filmuką, kurį prieš ketverius metus kūriau „Skalvijos kino akademijoje“. „Turgimai“ – apie Vilniaus Licėjuje rengtus prezidento rinkimus, nors šiaip jau apie rinkimus ir politiką apskritai. Jaunų žmonių akimis. Pamačius privertė nusišypsoti, todėl dalinuosi ir su jumis. Jei kils minčių ar kritikos – lauksiu komentarų. Filmuką taip pat galite pamatyti ČIA.
-
Surasti cukrinį žmogų norėjau jau seniai. Šiųmetiniame Kino pavasaryje nespėjau į jį nubėgti, gal reikėtų sakyti, kad ten ir nebuvau – juk viena antraštė skelbė, kad Kino pavasaryje buvo tik tie, kurie pasižiūrėjo šį filmą. Išėjusi iš kitos salės susidūriau su plaukiančia minia – šviečiančiais veidais, suradusiais savąjį cukrinį žmogų. Po to sekė dar keli…
-
Kiekvienas Michael Haneke filmas virsta iššūkiu – žiauriu, šokiruojančiu, paliekančiu kartėlį burnoje ir neleidžiančiu užmigti naktį. Turbūt galėtum pasakyti, kad „Amour“ (liet. „Meilė“; 2012) – tam tikra išimtis, pasakojanti apie dviejų intelektualų senatvę, kai vieną iš jų liga prikausto prie lovos. Nė vieno iššauto šūvio, bet vis dėlto žiaurumas yra reliatyvus dalykas. Apie šį filmą…
-
Jau aštuonioliktas Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ nustebino lietuviškų filmų gausa. Sukurta nauja „Lietuviai svetur“ programa, net dešimt filmų varžėsi dėl geriausio studentiško darbo titulo, filmus pristatė ne vienas jaunas Lietuvos režisierius. Turbūt nesuklysiu pasakiusi, kad didžiausio pasisekimo tarp jaunųjų kūrėjų sulaukė filmas „Plaukikė“, ne tik išrinktas žiūroviškiausiu „Kino pavasario“ lietuvišku filmu, bet įvertintas…
Unės tinklaraštis 