Kaip pradėti gyventi ekologiškiau?

Šis įrašas yra skirtas tiems, kurie jau ne kartą galvojo, kad norėtų savo veiksmais mažiau kenkti gamtai, o greičiausiai jau ėmėsi ir visiems plačiai žinomų veiksmų – nustojo vartoti vienkartinius šiaudelius, stengiasi rečiau pirkti kavą vienkartiniuose puodeliuose ir į parduotuvę atsineša savo maišelį. Bet vis kirba klausimas – ar galiu padaryti kažką daugiau?

Mano pagrindinis tikslas – pradžiai pateikti kelis pavyzdžius, kuriuos jau šiandien galite keisti savo namuose, remiantis zero waste (nulinės taršos) idėjomis. Zero waste – tai siekis kurti ekonomiką, kuri būtų maksimaliai netarši ir remtųsi žiedinės ekonomikos principais. Juos teikdama bandžiau remtis dviem principais:

  1. Kaina. Neretai išgirsime, kad gamtai draugiškesni produktai yra ir brangesni, todėl ne visi gali juos rinktis. Kol kas tai tikrai dažniau yra tiesa (nors didėjant paklausai pinga ir pasiūla), tačiau čia stengiausi rinktis tokius pavyzdžius, kurie nebūtų žymiai brangesni (ar net pigesni) už plastikines alternatyvas.
  2. Patogumas. Internete rasite begalę pavyzdžių, kaip galite patys namuose pasigaminti dantų pastą/ploviklius/skalbimo miltelius ir t.t. Jei tuo susidomėsite, tikrai rasite, bet čia norėjau pateikti pavyzdžius žmonėms, kurie negali investuoti tiek laiko ir nori paprastų sprendimų.

Muilas

Pirmas dalykas, nuo kurio pradėkite – tai pakeiskite skystą muilą kietu. Tam, žinoma, reikės įsigyti muilinę, bet ją Senukuose ar Ikėjoje nusipirksite už kokius 3 eurus, o tarnaus ji amžinai (patarimas – nepirkite medinės, bent man ji tikrai nepasiteisino).

Kokį muilą pirkti? Tik popierinėje pakuotėje. Negaliu suprasti tų, kurie kietą muilą įpakuoja į plastiką. O jei bijote, kad kietas muilas labiau sausina odą – įsigykite muilą su kremu (“Cien“, “Dove“ tėra vienas iš pavyzdžių).

Poveikis piniginei: skysto ir kieto muilų kainos panašios, tačiau tyrimai teigia, kad žmonės skystą muilą suvartoja gerokai greičiau, nes yra linkę skysto muilo naudoti net 6 kartus daugiau. Todėl išvada – PIGIAU.

Poveikis gamtai: pasak tyrimų, vienas žmogus vidutiniškai per metus sunaudoja apie 6 buteliukus skysto muilo. Per 10 metų jūs vienas sutaupysite 60 plastiko indų. Padauginkite iš šeimos narių skaičiaus, o – jei norite – iš Lietuvos gyventojų skaičiaus, ir… nusipirkite kieto muilo 🙂

Ausų krapštukai

Svarbu pabrėžti, kad medikai siūlo jų išvis atsisakyti. Bet jei vis dar nepavyksta ir jei jau perkate, ieškokite medinių ar bambukinių. Jų jau rasite daugumoje parduotuvių, tačiau vienas iš pigesnių pavyzdžių – Casatrend bambukiniai krapštukai, kuriuos nusipirksite RIMI.

Poveikis piniginei: kai kur bambukiniai krapštukai bus brangesni, bet kaip ir panaudotu pavyzdžiu iš RIMI, galite juos rasti kaina, kuri bus TA PATI.

Poveikis gamtai: dažniausiai ausų krapštukai kritikuojami dėl to, kad atsiranda vandenynuose – o jų per mėnesį kiekvienas suvartojame ne po vieną, kaip muilo atveju, o dešimtimis. Vandenynuose atsiradęs plastikas (mokslininkai skaičiuoja, kad 2050-aisiais jo jau bus daugiau nei žuvų) žudo vandens gyvūnus, kurie jais paspringsta, arba suvalgę mano, kad yra sotūs, ir miršta iš bado.

Skalbimo priemonės

Didžioji dalis žmonių šiandien naudoja skystus skalbimo skysčius. Kaip ir skysto muilo atveju, mokate už vandenį, kuriam dar ir reikia plastikinės pakuotės. Vietoj to galima grįžti “atgal į praeitį“ ir vėl skalbti… milteliais.

Nuotraukoje mano favoritas – bekvapiai, be dažiklių Klar. Bet tikrai galite atrasti sau labiau patinkančius miltelius popierinėje pakuotėje.

Jei norite žengti dar žingsneliu toliau (o gal tiesiog pabandyti naujoves) taip pat yra… muilo riešutai. Apie juos galite paskaityti ČIA. Jų mažiausiai galite nusipirkti pusę kilogramo, bet jei pamėgsite – ir daugiau. Tiekėjai rašo, kad su jais nereikia naudoti minkštiklio.

Su muilo riešutais rekomenduoju skalbti juodus ar spalvotus rūbus (ne baltus), bei tuos, kuriuose nėra ypač įsigėręs prakaito kvapo. Tuo tarpu baltiems bei ypač nešvariems rūbams pasitelkite miltelius.

Poveikis piniginei: Mano aprašyti Klar milteliai be nuolaidos kainuoja 3.49, o su nuolaida galite sumokėti ir vos 2.09 euro. Jie skaičiuojami 32 plovimams. Palyginimui tarp skystų skalbiklių geriausiu atveju rasite ką nors panašia kaina su nuolaida, o didžioji dalis skystų skalbiklių yra net dvigubai brangesni.

Muilo riešutų kilogramas kainuoja apie 13.30 eurų, rašoma, kad kilogramo užtenka 150 skalbimų (kitur radau, kad ir 300 skalbimų). Tad vienas skalbimas jums daugiausiai kainuos 9 centus. Be to, nereikės ir minkštiklio. Galite pamėginti pasidalinti savo mėgstamo skalbiklio vieno skalbimo kainą ir palyginti, bet mano lyginimai neabjotinai sako, kad tiek milteliai, tiek riešutai yra PIGIAU.

Poveikis gamtai: suskaičiuoti skysto skalbiklio vartojimą gerokai sudėtingiau, nes jis priklauso nuo šeimos dydžio, skalbimo įpročių ir t.t. Bet sakykime, kad jūsų šeimoje vieno skalbimo skysčio butelio užtenka mėnesiui ar dviems. Per metus jau būsite sutaupę 6-12 didelių plastiko butelių. Per 10 metų – vidutiniškai 80. O visa Lietuva…

Dantų pasta

Dantų pastos tūbelės man ypač nepatinka, nes jas sunku išplauti, o – jei pasiskaitysite apie pakuotes – jos iš principo yra vertinamos kaip neperdirbamos, nes susidaro iš skirtingų plastikų ir dar metalo sluoksnių.

Alternatyva? Dantų pastos milteliai arba tabletės. Kadangi milteliai dažniausiai pakuojami į stiklainius (nors yra variantų ir maišeliuose), mano pasirinkimas buvo tabletės, kurios jus gali pasiekti popieriniame maišelyje, o namuose jas perkelkite į vandeniui atsparią dėžutę. Kiek brangiau galite rasti tokias tabletes ir Maximoje ar kitur.

Būsiu atvira – prie tablečių reikia priprasti. Jas reikia sukramtyti tarp dantų ir taip burnoje jos virsta dantų pasta. Nors man ta akimirka, kol ją sukramtau, nėra labai smagi, bet jausmas, kad dėl to darau bent mažytį, gamtai naudingą darbą tikrai jį atperka.

Poveikis piniginei: Jei pirksite 300 vienetų, jie kainuos 13 eurų ir jų vienam žmogui užteks 5 mėnesiams. Vieno mėnesio kaina – 2.6 euro. Jei perkate ne pačią pigiausią dantų pastą, ji jums kainuos 2,5-4 euro. Nors nėra lengva apskaičiuoti, kiek jos užteks, remsiuosi PSO rekomendacija vienam žmogui sunaudoti vieną per 2 mėnesius. Taigi mėnesio kaina – apie 1.25-2 eurus. Išvada: ŠIEK TIEK BRANGIAU. Įsivertinkite, kiek kainuoja jūsų dantų pasta ir ar galite leisti sau mokėti tokį skirtumą per mėnesį.

Poveikis gamtai: kaip jau minėjau, dantų pastos pakuotės paprastai yra ypač nedraugiškos gamtai. PSO per metus rekomenduoja žmogui 6 dantų pastos tūbeles, tad 4 žmonių šeima jau sunaudos 24 tūbeles. Per 10 metų – 240. Ir vėl – galite pamėginti tai padauginti iš gyventojų Lietuvoje (jau nekalbant apie visą pasaulį).

Pabaigai

Pradžiai aprašiau kelis produktus, bet jei susidomėjote, galite pasinagrinėti tokius puslapius kaip Nulis, Urban Earth Lovers, Nula, Reset, Bioteka ir kitas.

P.S. Jokių produktų nereklamuoju, tačiau taip pat norėjau parašyti kuo konkretesnį įrašą, todėl daugeliu atveju nurodžiau konkrečių įmonių konkrečius produktus.

O ką manote jūs?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s