Kaip pradėti gyventi ekologiškiau? #2

Po pirmojo įrašo, kurį aplankė jau arti tūkstančio žmonių, negalėjau neparašyti antrosios dalies. Jei jūsų namuose vis dar yra skystas muilas ar skalbiklis, jei vis dar yra plastikiniai ausų krapšukai ar dantų pastos tūbelės, kviečiu skaityti pirmąją dalį. O jei šiuos dalykus jau pakeitėte ir svarstote, ką dar galite padaryti – tikiuosi, rasite šį tą naudingo šiame įraše.

Kaip ir anksčiau, mano tikslas yra pateikti lengvus pavyzdžius, kurias savo namuose galite artėti prie zero waste (nulinės taršos) idėjos. Zero waste – tai siekis kurti ekonomiką, kuri būtų maksimaliai netarši ir remtųsi žiedinės ekonomikos principais. Juos teikdama bandžiau remtis dviem principais:

  1. Kaina. Renkuosi tokius pavyzdžius, kurie nebūtų žymiai brangesni (ar net pigesni) už plastikines alternatyvas. O jei kaina tokia pati, kaip galima rinktis mažiau ekologišką alternatyvą?
  2. Patogumas. Internete rasite begalę pavyzdžių, kaip galite patys namuose pasigaminti dantų pastą/ploviklius/skalbimo miltelius ir t.t. Jei tuo susidomėsite, tikrai rasite, bet čia norėjau pateikti pavyzdžius žmonėms, kurie negali investuoti tiek laiko ir nori paprastų sprendimų.

Šampūnas

Kietuosius šampūnus Lietuvoje labai puikiai išpopuliarino “Solidu“, deja, jų kaina įkandama tikrai ne visiems (70 g šampūno už 10-14 eurų). Panašiai yra ir su didesne dauguma šampūnų, kuriuos rasite ekologiškose parduotuvėse – bet jei tik piniginė leidžia, pirkite tą, kuris labiausiai patinka. Vis dėlto mano akys nukrypo į internete taip pat labai giriamą kietąjį šampūną – “Nature Box“ avokadų arba argano aliejų šampūnus, kuriuos galite rasti tiek Eurokos, tiek Droge, tiek Barboroje.

Jei niekada nebandėte kietojo šampūno, gali reikėti priprasti, bet rezultatas nebus niekuo blogesnis. Svarbiausia – prieš naudodami būtinai nusipirkite muilo padėkliuką, nes dažniausias naujai pabandžiusiųjų komentaras internete – kad išsiplovus nežinojo, kur jį padėti. Kadangi turbūt nenorėsite prarasti didelio kieko šampūno ar rasti jo ištežusio, patys geriausi yra luftos padėkliukai. “Solidu“ gamina puikius padėkliukus, kuriuos perparduoda net Eurovaistinė ir jie kainuoja iki 2 eurų. O tuo metu kai šampūno nenaudojate, saugokite nuo vandens srovės.

Ir – kaip puikiai man komentaruose patarė vienas žmogus – jei lieka mažas šampūno gabaliukas, kurio nebepatogu naudoti, galite iš jo labai lengvai pasidaryti skysto šampūno. Tiesiog sukaupkite likusius gabaliukus, ant jų užpilkite šilto vandens (10g reikia 50-100ml) ir palikite kelioms valandoms (per naktį).

Poveikis piniginei: mano įvardinto kietojo Šampūno standatinė kaina yra apie 6 eurus, bet visos prekybos vietos dažnai siūlo jį su nuolaida, kai jis kainuoja nuo 3 iki 4 eurų (įrašo publikavimo dieną būtent tiek ir kainuoja). Gamintojai teigia, kad jo užtenka tiek pat laiko, kaip dviejų 250 ml šampūnų buteliukų. Ar tikrai taip, galite pabandyti palyginti patys, bet jei už buteliuką šampūno sumokate apie 2 eurus, tai kaina išeina TOKIA PATI.

Poveikis gamtai: suvartojimas, žinoma, labai priklauso nuo jūsų plaukų ilgio, bet tyrimai sako, kad vienas žmogus vidutiniškai per metus sunaudoja apie 10 buteliukų skysto šampūno. Per 10 metų jūs vienas sutaupysite 100 plastiko indų. Padauginkite iš šeimos narių skaičiaus, o – jei norite – iš Lietuvos gyventojų skaičiaus, ir… nusipirkite kieto šampūno!

Valymo priemonės

Kalbant apie valymo priemones visų pirma reikia nepamiršti, kad patys tobuliausi ginklai prieš praktiškai viską yra… soda, actas ir citrinos rūgštis. Paieškos sistemose nesunkiai rasite pačius elementariausius būdus, kaip šiomis priemonėmis išvalyti praktiškai viską.

Vis dėlto, jei tik jomis nepasitikite, vienas iš nuostabių dalykų yra Ocean Saver tabletės, kurios yra įpakuotos popieriuje ir pilnai suyra jas įmetus į vandenį. Viskas, ką turite padaryti – tai įmesti tabletę į seno, pabaigto valiklio buteliuką, pripilti šilto vandens ir pakratyti. Vargu, ar šis valiklis nurungs pačias stiriausias chemijas, bet didžiajai daugumai nešvarumų tiks. 5 tablečių rinkinį galite rasti Barboroje, o atskirai pasirinkti Nula parduotuvėje, nuo antibakterinio iki grindų ar universalaus.

Poveikis piniginei: viena Ocean Saver tabletė kainuoja 2 eurus, o už didžiąją dalį ploviklių sumokėsite labai panašią kainą. Tai kaina – TA PATI.

Poveikis gamtai: nors valymo priemones perkame gerokai rečiau nei kitus plastikinius produktus, tačiau dažniausiai jų turime daugybės rūšių. Kiek? Sakykime, 5 buteliukai per metus vienai šeimai. Ocean Saver skaičiuoja, kad per metus visame pasaulyje namų priežiūrai yra suvartojami 29 milijardai plastikinių butelių. O kam to reikia, kai yra lygiai tiek pat kainuojanti alternatyva?

Kempinėlės

Jei apie kempinėles anksčiau nepagalvojote… tai yra vienas iš plastiko šaltinių, kurių namuose išmetame ypač daug. Tačiau persvarstyti kempinėlių vartojimą verta ne tik dėl gamtos, bet ir dėl savęs. Gal esate girdėję, kad nešvariausia jūsų namų vieta yra virtuvės kriauklė? O dažniausiai pats nešvariausias daiktas… kempinėlė. Tyrimai teigia, kad viename kvadratiniame centimetre (!) kempinėlės yra randami 45 milijardai bakterijų!.. (anglų kalba paskaitykite čia).

Lyg to būtų maža, jos žalingos ir gamtai – jūs ne tik kas savaitę (jei ne dažniau) išmetate neperdirbamą plastiko gaminį, bet plaudami į vandenį taip pat išmeteta mikroplastikus. Tad kokios yra alternatyvos?

Ekologiškos parduotuvės siūlo įvairias ekologiškas kempinėles arba šveistukus. Iš pasiūlos aš pati galiausiai išsirinkau EcoCoconut šveistuką ir labai sėkmingai jį kol kas naudoju. Indus ar puodus (beje, net ir non-stick puodus) su juo valyti gerokai patogiau.

Jums vis tiek pritruks kempinėlės paviršių valymui – tokiu atveju galite nusipirkti medienos pluošto celiuliozės kempinėlę (pigesnės yra ir “Iki“, tik gaila kad plastinikinėje pakuotėje) – kurią keisite jau gerokai rečiau nei anksčiau, nes su ja neplausite indų.

Poveikis piniginei: Plastikinės kempinėlės yra labai pigios, tad standartiškai jūs už 10 kempinėlių sumokėsite 1 eurą, o per metus – maždaug 5 eurus. Šveistukas kainuoja 6,59 ir – bent jau iš komentarų – jums tarnaus bent metus (vienas komentaras internete rašė, kad naudoja jau trejus metus, bet aš tokia drąsi nebūčiau…). Tad teigsiu, kad kaina yra TA PATI.

Poveikis gamtai: dažniausia taisyklė – keisti kempinėlę kartą per savaitę. Tad per metus viena šeima jų išmeta apie 50! Per 10 metų – 500!! O visa Lietuva… Indų šveistukas buvo vienas iš labiausiai mane nudžiuginusių pokyčių namuose, tad labai rekomenduoju jį atlikti.

Skutimosi peiliukai

Bent man atrodo, kad barzdos skutimui metaliniai skustuvai į madą atėjo jau seniau, tuo tarp moterų higienos rutinoje apie juos girdima kur kas mažiau. Tačiau iš to, kiek vienkartinių skutimosi peiliukų tiek moterims, tiek vyrams vis dar yra parduotuvėse, akivaizdu, kad reklamuoti dar reikia. Metalinis skustuvas dažniausiai nebandžiusems atrodo pavojingesnis (aš irgi naudojuosi juo labiau susikaupusi), bet pabandžiusiųjų atsiliepimuose baimės nebelieka. Žinoma, su aštriais daiktais atsargiems reikia būti visada.

Metalinių skutuvą rasite jau ne vienoje parduotuvėje, pačių gražiausių dizainų – ir rožinių, ir juodų, ir kitokių spalvų. Bet aš rinkausi tą, kuris tiesiog atlieka darbą ir yra pigiausias iš rastų: jį galite nuspirkti Biotekoje. Priekaištų jokių neturiu, o naudojimas labai paprastas – atsargiai atsukate kotelį, įdedate peiliuką, ir vėl užsukate atgal.

Poveikis piniginei: Internete radau paskaičiavimą, kad vidutinė moteris per metus sunaudoja 24 vienkartinius skustuvus – mano asmeninė patirtis būtų kitokia, bet remsiuosi viešai prieinamais skaičiais. Vyrų atveju tas skaičius gali būti netgi didesnis. Imant pačius pigiausius vienkartinius skustuvus, už pakelį, kuriame bus 5 skustuvai, sumokėsite 2 eurus (geresni kainuos daugiau). Taigi per metus išleisite 10 eurų. Metalinis daugkartinis skustuvas jums kainuos (vėlgi – pigiausias variantas) 15 eurų. Tiesa, dar turėsite pirkti skutimosi peiliukus, už kurių 10 vienetų pigiausiai sumokėsite 1.20 (pvz. Maxima) iki 4 eurų (visos eko parduotuvės). Taigi per 2 metus metalinis skustuvas jums atsipirks, o tuomet kasmet keliausite į pliusą. Net jei naudojate skustuvą rečiau, per kelis metus jis vis tiek jums atsipirks. Išvada: PIGIAU.

Poveikis gamtai: 24 skutimosi peiliukai yra daug – juolab, kad jie iš principo nėra perdirbami. Per 10 metų – 240. Ir vėl – galite pamėginti tai padauginti iš gyventojų Lietuvoje (jau nekalbant apie visą pasaulį). Todėl tikrai verta investuoti į pradinę didesnę kainą ir ilgai taupyti ateityje.

Pabaigai

Aprašiau tik kelis produktus, bet jei susidomėjote, galite pasinagrinėti tokius puslapius kaip Nulis, Urban Earth Lovers, Nula, Reset, Bioteka ir kitas. O aš dar greičiausiai parašysiu ir šių įrašų tęsinį.

P.S. Jokių produktų nereklamuoju, tačiau taip pat norėjau parašyti kuo konkretesnį įrašą, todėl daugeliu atveju nurodžiau konkrečių įmonių konkrečius produktus.

1 mintis apie “Kaip pradėti gyventi ekologiškiau? #2

O ką manote jūs?