Ar tikrai niekas nebenori būti mokytojais?

Straipsnis publikuotas Delfi.lt, 2019-08-27.

„Nebus, kam mokyti“. „Jaunuoliai nesirenka pedagogų rengimo studijų“. Antraščių, skelbiančių apie tragišką pedagogų rengimo padėtį, pilna spauda.

Išdrįsiu teigti priešingai – norinčiųjų būti mokytojais yra ir jie renkasi pedagogines studijas. Tikrai nesu vienintelė taip mananti – pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos pavojaus varpais taip pat neskambina. Šiuo straipsniu kviečiu įsitikinti, kad antraštės tikrai neatitinka realybės.

Visuose dramatišką scenarijų piešiančiuose straipsniuose aptariamos dalykinės pedagogikos studijos, kurias jaunuoliai renkasi iškart baigę mokyklą. Skaičiai čia išties nedideli, o tiksliųjų dalykų mokytojų ir su žiburiu sunku rasti.

Tačiau pamirštama, kad šio tipo – lygiagrečiosios – studijos tėra vienas iš daugelio būdų tapti mokytoju. Kitas, ypač populiarus, kelias – profesinės pedagoginės studijos (PPS). Tai vienų metų studijos, per kurias asmuo, jau turintis aukštąjį konkrečios krypties išsilavinimą (pvz., lietuvių filologijos, matematikos, istorijos ir pan.),  įgyja pedagogo profesijai reikalingas kompetencijas.

Labai svarbu paminėti ir pernai inicijuotą naują programą „Tęsk“, kurios pagrindinis tikslas – suteikti esamiems mokytojams galimybę įgyti antrą kvalifikaciją. Ši programa ypač naudinga regionams, kuriose mokytojų krūviai maži dėl nedidelio mokinių skaičiaus.

Užbėgsiu už akių kritikams, kurie skeptiškai vertina dviejų dalykų mokytojus. Pavyzdžiui, mūsų dažnai linksniuojamoje Suomijoje mokytojai visada studijas baigia įgydami dviejų, o kartais net ir trijų dalykų kvalifikaciją.

Tad ar jaunuoliai renkasi šiuos kelius tapti mokytojais? Dar ir kaip.

Visose aukštosiose mokyklose, turinčiose teisę vykdyti programą „Tęsk“, nebuvo įmanoma priimti visų norinčiųjų, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija didina vietų skaičių, nes poreikis viršijo lūkesčius.

Pedagogus rengiančios institucijos sako, kad bene dažniausiai šią programą renkasi mokytojai, kurių kolega išeina iš darbo ir jie siekia įgyti antrą specialybę, kad galėtų dėstyti tiek savo, tiek ir kolegos dalykus. Taip mokykla suranda trūkstamą pedagogą, o mokytojui nereikia važinėti keliasdešimt kilometrų per kelias mokyklas, kad užsitikrintų didesnį atlyginimą.

Vilniaus universitete (VU) su programa „Tęsk“ šiemet antrąją specialybę įgis 85 mokytojai, iš jų net 18 – būsimi chemijos mokytojai. Dar 77 jaunuoliai įgis pedagoginę kvalifikaciją per vienų metų studijas. Prie VU kitąmet planuojančiame prisijungti Šiaulių universitete pedagogo kvalifikacijos ir antrojo dalyko specialybės šiemet sieks dar 130 studentų.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) pedagogo kvalifikaciją per šias dvi programas sieks įgyti 115 studentų, iš jų kas trečias rinkosi tiksliuosius ir gamtos mokslus. Dar 43 mokytojai specialybę įgis Kauno technologijos universitete, beveik pusė jų – būsimi tiksliųjų ir gamtos mokslų mokytojai. Tad vien Kaune šiemet studijuos pusantro šimto būsimų ar antrąją specialybę įgysiančių mokytojų.

Vilniaus kolegijoje programa „Tęsk“, pagal kurią rengiami ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai, surinko 42 būsimus pedagogus. Tiesa, čia svarbu paminėti, kad ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogika tarp bakalauro studijų yra išskirtinai populiari. Skaičiuojant visų kartu – VU, VDU ir Vilniaus kolegijos – šiemet rengiamus būsimuosius pedagogus, jų susidaro daugiau nei 200!

Bendri skaičiai jau yra įspūdingi, o aš dar net nesuminėjau visų esamų alternatyvų. Pavyzdžiui, gretutinės studijos – tai galimybė bet kurį dalyką studijuojantiems studentams lygiagrečiai įgyti pedagogo profesijai reikalingas kompetencijas. VU iš visų gretutinių studijų pedagogines studijas studentai renkasi dažniausiai ir jos kasmet vis labiau populiarėja: šiemet tokių studentų – daugiau nei pusšimtis.

Pagaliau neturėtume pamiršti ir tokių svarbių programų kaip „Renkuosi mokyti“. Šiemet ji į mokyklas atves 24 jaunuolius, kurie atrinkti iš daugiau nei 200 norinčiųjų. Net ir vienas toks motyvuotas, norintis tobulinti mokyklos praktikas žmogus gali padaryti milžinišką pokytį.

Viską sudėjus, per vienus metus alternatyviais būdais vienos ar kitos rūšies pedagogo kvalifikaciją sieks įgyti daugiau kaip pusė tūkstančio žmonių.

Matant šiuos skaičius svarbu suvokti, kad šie būdai tapti mokytoju arba įgyti antrąją specialybę nėra niekuo prastesni. Beveik visos pasaulio šalys taip pat turi pačius įvairiausius, lanksčius modelius, kaip tapti mokytoju. Maža to, alternatyvūs būdai darosi vis populiaresni.

Pasaulis juda link vis didesnio darbo lankstumo ir dažnesnio darbų keitimo. Pernai vienoje JAV įmonių atlikta apklausa parodė, kad net 64 procentai darbuotojų, ypač jaunesnio amžiaus, pozityviai žiūri į darbo keitimą kas kelerius metus. Palyginti su 2014 metais atlikta panašia apklausa, taip manančiųjų dalis padidėjo 22 procentais.

Viso gyvenimo profesija vis sunkiau suvilioti jauną žmogų. Lanksčios galimybės tapti mokytoju, o vėliau – didesnės galimybės išeiti iš mokyklos, pasisemti kitokios patirties ir vėl grįžti yra neabejotinas privalumas.

Remiantis JAV Nacionalinio švietimo informacijos centro (NCEI) duomenimis, alternatyvūs būdai tapti mokytoju į specialybę pritraukia skirtingesnius žmones, turinčius didesnę patirtį. Taip pat šiomis programomis dažniau naudojasi vyrai, kurių mokyklose ypač trūksta.

Pedagogų rengimo centrai Lietuvoje dalijasi patirtimis, kai tokiais būdais pedagogo kelią renkasi pilotai, norintys mokyti technologijų, arba kariškiai, kurie anksčiau yra įgiję informatikos, inžinerijos ar tiksliųjų mokslų sričių kvalifikacijas.

Be to, vyresniame amžiuje pasirinkusieji pedagogo kelią dažniau po studijų ateina į mokyklą. Remiantis praėjusių metų Vyriausybės strateginės analizės centro (buvusi MOSTA) duomenimis, 2015 metais iš baigusiųjų bakalauro studijas mokyklose įsidarbino apie 39 procentai, o baigusiųjų vienų metų profesines studijas – apie 47 procentai.

Todėl ir teigiu, kad esame neblogame kelyje. Tikrai ne viskas yra tobula: pedagogikos studijos privalo pritraukti pačius gabiausius, jose turi vykti didžiausi konkursai.

Tačiau iškreiptas paveikslas, kuris nuolat mums rodomas, neskatina jaunuolių rinktis pedagogo profesijos. Jei norime prestižinės pedagogo profesijos, privalome pakeisti nuolat kartojamą diskursą. Jei ne dėl savęs, tai bent dėl tų pusės tūkstančio žmonių, kurie, net ir girdėdami tokias kalbas, šiandien renkasi būti Mokytojais.

Reklama

O ką manote jūs?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s