Vilnius
-
Man jau per dvidešimt metų ir recenzijas galiu rašyti visiškai oficialiai. – perfrazuojant Gyvenimo Stebėtoją Kai žmogų suima nervai dėl neegzistuojančių naujos knygos recenzijų, kyla lietuviško geranoriškumo priepuolis užjausti kitą bėdoje. Todėl suskubau rašyti. Kieno? Tokio Troy/Gyvenimo Stebėtojo/Regimanto Dimos, kuris jau ne vienerius metus rašinėja blogą. Iš savo įrašų jis galiausiai sudarė knygą, bet jo…
-
„Vilko valandą“ perskaičiau šiek tiek neplanuotai. Šiaip jau iš principo neėmiau knygos į rankas, nes mane nervina į akis brukama reklama. Lygiai taip pat neimu ir Danieliaus Dalbos ir Co, nors pirmąsias dvi Sabaliauskaitės knygas vertinu. Jei kada paklius į rankas ar netyčia aptiksiu bibliotekoje, perskaitysiu, bet pirkti nesinori. Taip ir Tapino knygą man neprašomas…
-
Vilnius yra gyvas. Jis alsuoja – A. Marčėnas Parašyti straipsnį apie Vilnių ir psichologiją nėra taip paprasta. Psichologija šiandien bando kuo labiau atitolti nuo froidinių išvedžiojimų ir priartėti prie gamtos mokslų – ji remiasi eksperimentais, smegenų nuotraukomis, genais. Tai niekaip nesisieja su Vilniumi – poetišku ir senove alsuojančiu miestu, iššaukiančiu emocijas, ne argumentus. Ir tai…
Unės tinklaraštis 