Ar mokykloje jaučiatės laimingi?

Užtenka į Google paiešką įvesti “Finland“ ir bet kokį žodį, susijusį su švietimu, ir jums iškart pasiūlys šimtus straipsnių apie tai, kodėl Suomijos švietimo sistema tokia gera. Net ir lietuviškai šie žodžių junginiai išmes nesibaigiančius įrašus apie tai, ko reikia pasimokyti iš Suomijos. Kiekvienas apie švietimą kalbantis politikas prieš rinkimus dabar žada Lietuvą vesti Suomijos pavyzdžio link – nes tai lengviausias būdas “išmanyti“ švietimą.

Štai vienas iš paieškų pavyzdžių, kai net google yra šališkas:Finland education

Knibinėdama savo magistrinį darbą netyčia užtikau porą grafikų, kuriais negalėjau nepasidalinti. Visi kalbame apie tai, kokia Suomijos sistema gera – nuolatos kartojamos OECD PISA matematikos, gamtos mokslų ir raštingumo lentelės, kuriose įvairios šalys yra šių reitingų viršūnėse. Tarp jų taip pat Kinija, Singapūras, Japonija, Pietų Korėja. Suomija tik maždaug šeštoje vietoje, bet tai aukščiausia Europos pozicija. Visas šalis galite rasti ČIA.

Bet šalia niekada neatsiduria tos pačios PISA sudaryta apklausa pagal paprastą klausimą vaikams – ar mokykloje jaučiatės laimingi? Ieškojau, bet lietuvių kalba šių rezultatų niekur neradau.

Žemiau pateikiu vieno blogo surastą gražią lentelę, kurioje viena ašis vaizduoja gerai žinomus PISA testų rezultatus, o kita ašis – laimingumo jausmą. Lietuva, deja, atsiduria blogiausiame ketvirtyje – žemiau vidurkio ir pasiekimų, ir laimingumo skalėje.

Štai čia ne taip gražiai pateikti, bet tikrieji PISA 2012 duomenys, kuriame Suomija – 5 nuo apačios šalis. Ta pati Pietų Korėja, demonstruojanti ypač aukštus PISA testų rezultatus, atsiduria pačioje apačioje. Lietuva – šiek tiek žemiau vidurkio.PISA2012-Vol3-Chap1-page-004

Kažkokia koreliacija su tų šalių bendra laimingumo statistika tikrai turi būti, bet ta pati Suomija laimingumo reitinguose paprastai labai aukštai, 6-7 vietoje, tad vaikų laimingumas atspindi daugiau nei tik bendrą šalies laimingumą.

Bet įdomios lentelės ties čia nesibaigia. Trečioji – ir paskutinė – PISA lentelė pateikia atsakymus į labai specifinį klausimą mokyklų direktoriams: ar jie mano, kad jų mokyklos matematikos mokytojams tiek pat svarbus jų vaikų socialinis ir emocinis augimas kaip ir matematikos įgūdžiai ir žinios.

Lentelės viršūnėlėje iš Europos šalių – Lenkija, Albanija, Rumunija, Bulgarija, Latvija, Islandija, Lietuva. Kadangi Islandijos vaikai jaučiasi laimingiausi, esu linkusi tikėti direktorių atsakymais. Bet Lenkija, Latvija, Lietuva… Šių šalių vaikai mokyklose nesijaučia laimingi, bet direktoriai yra gerai išmokę “ant popieriaus“ parašyti taip, kaip reikia.

Čia labai nenoromis prisimenu neseniai aprašytą tragišką 13-mečio vaikinuko savižudybę. Jo lankytos Vilniaus progimnazijos direktorė – panašu – neigia bet kokią mokyklos kaltę ir visus neigiamus įvykius greitai “sušluoja“ į nematomas pakampes. Jei net savivaldybės miesto taryba išsikviečia direktorę dėl jos nejautraus elgesio ir atvirai sako, kad pasimokyta nebuvo, akivaizdu, kad situacija bloga.

Bet čia ne apie tai. Toje pačioje lentelėje Suomija – kurioje vaikų emocinei gerovei kaip tik, panašu, skiriama labai daug dėmesio – save įsivertina labai savikritiškai ir atsiduria lentelės apačioje. PISA2012-Vol3-Chap1-page-003

Tai nereiškia, kad mokytojams ir direktoriams nerūpi. Tikrai rūpi – bent jau daugumai. Bet manau, kad stebim psichologinius postsovietinių šalių ypatumus – jokiu būdu neparodyti, kad tavo kieme kas nors blogai.

Manau, kad jei iš tiesų norime, kad švietimas Lietuvoje tobulėtų, privalome keisti “baudimo“ kultūrą ir skatinti nebijoti mokyklas įvardinti realias problemas. Nebijoti ir prašyti pagalbos.

O dėl Suomijos – aš vis dar manau, kad iš jų reikia labai daug pasimokyti, ypač požiūrio į mokytojus ir tos pačios pagalvos struktūros mokykloms. Bet kitą kartą giriant PISA rezultatus, vertėtų šalia įterpti ir laimingumo lenteles. Nes mes eilinį kartą iškeliame akademinius pasiekimus ir kažkieno prasčiau išspręstą uždavinį, nors ne mažiau svarbu yra paklausti, ar mūsų vaikai (ir mes patys) jaučiasi laimingi. O jei ne – tai iš kurių šalių iš tiesų turėtume mokytis.

Pabaigai – rezultatai trumpai:Happy vs Good

Šaltinis: PISA 2012 dokumentas.

Reklama

O ką manote jūs?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s