Mano akių eksperimentas. 2 dalis: Tai ar verta?

Per šį pusmetį į mano puslapį atklydo ne vienas šimtas žmonių, ieškančių informacijos apie galimybę pasigerinti akis. Ir man kaskart norėjosi parašyti: „Tai įmanoma, darykit, man pavyko!“ Visai taip, deja, neparašysiu (nors ir velniškai niežti pirštus), bet…

Jei neskaitėte, pirmiausia siūlau pasižiūrėti mano pirmąjį įrašą apie akių treniruotes, kurį parašiau rugpjūtį. Taigi šiek tiek daugiau nei keturis mėnesius treniruoju savo akis.

Grafikas. Pirmuosius du mėnesius atsakingai, kasdien, treniravausi po 30 minučių. Taip, kasdien. Ir tai yra darbas. Bet buvo lengva, nes degiau viltimi imti ir staiga pasiekti neįtikėtinų rezultatų. Po dviejų mėnesių apsilankiau pas okulistę. Stebuklingų ir greitų pagijimų nebuvo, tad motyvacija šiek tiek sumažėjo – treniruotis nenustojau ir veik kasdien darydavau pratimus, bet jau ne po 30 minučių, o po 20 ar 10… Tad jaučiu kaltę dėl šiokio tokio apsileidimo.

Rezultatai: Per keturis mėnesius pas okulistę lankiausi tris kartus (pirmąjį – prieš pat pradėdama mankštas). Tarp apsilankymų skirtumas nėra toks ryškus, bet tarp pirmojo ir trečiojo jau tikrai galima matyti pagerėjimą. Žinote tą aparatą, kuriuo tikrinamos akys? (skaitmeninė plyšinė lempa-mikroskopas). Tarp pirmojo ir trečiojo apsilankymų mano duomenys pagerėjo abiejose akyse, kairėje visa dioptrija. Praktiškai: rugpjūtį su savo akiniais mačiau 0.8 eilutę, spalį 0.9, dabar matau 1.0. Kitaip tariant, kalbame apie labai nedidelius žingsnelius. Kita vertus, kiaurą parą praleidžiu prie knygų ir kompiuterio. Tai, kad mano akys apskritai gerėja, jau yra pasiekimas.

Akių reakcija. Vienas iš įdomiausių šio eksperimento rezultatų – ėmiau iš tiesų jausti savo akis. Pastebėti, kada matau geriau, kada blogiau, kaip tai priklauso nuo apšvietimo, dienos meto ir panašiai. Po pirmųjų penkių dienų treniruočių akys tapo labai jautrios – kaip kad po poros dienų intensyvių sporto treniruočių ima skaudėti visą kūną. Vėliau jautrumas praėjo ir dešimtąją dieną pajutau pirmą ryškų pagerėjimą. Apskritai ėmiau pastebėti akimirkas, kai akys tarsi „prašviesėja“, trumpam imi matyti labai gerai, kitomis dienomis vėl blogiau… Bet visa tai yra proceso dalis.

Planas. Joks okulistas dėl tokio pagerėjimo dar nerašytų naujų akinių – juk matau 1.0, kaip ir priklauso. Bet mano okulistė labai supratinga, tad paprašyta išrašė man antrus akinius, po pusę dioptrijos mažesnius nei nešioju. Pasak Amerikos okulistų instituto (ir interneto platybėse esančių panašių į mane nenuoramų), norint gerintis akis vienas iš svarbiausių žingsnių yra turėti silpnesnius akinius, prie kurių pamažu pratini akis (aišku, nepamirštant treniruočių). Taigi mano tolimesnis planas yra pamėginti pagerinti akis iki naujųjų akinių. Ar tai realu, dar nežinau, bet garsiai išsakyti pažadai turėtų palaikyti valią.

Išvados. Mano asmeninis atsakymas: „VERTA“. Kodėl?

  • Nes vieni žmonės bijo skiepų, kiti dantistų, o aš labiausiai negalėjau pakęsti lankymosi pas okulistus. Nes jaučiausi negalinti nieko padaryti ir kaskart turėdavau pripažinti, kad mano akys tik blogėja. Per šį pusmetį aš pirmą kartą ne bijojau, o laukiau šių apsilankymų. Nes esu tikra, kad jei toliau treniruosiuosi, mano regėjimas tikrai neblogės, o gal (!) netgi gerės.
  • Nes man tikrai atrodo, kad matau geriau.
  • Ar to reikia jums? Mano atsakymas ir vėl yra „Taip“, nes pakenkti negali. Tik reikia suprasti, kad tai yra darbas. Pagalvokit apie tokią analogiją: Kai po lūžio ant kojos uždedamas gipsas, net po mėnesio reikia laiko, kol raumuo pamažu vėl pripranta prie krūvio, nes būna atpratęs nuo judėjimo. Akis irgi yra raumuo, kurį akinių nešiojimas atpratina nuo normalaus susitraukinėjimo. Ir dažniausiai galima kalbėti apie daug metų, o ne vieną mėnesį, tad ir atsistatymo laikotarpis yra lėtesnis.

Dar vienas pažadas: Artimiausiu metu tikrai įkelsiu vieną 30 minučių treniruotę. O jei ir jūs pradėtumėte – parašykit komentarą, visada įdomu, kaip sekasi kitiems.

17 minčių apie “Mano akių eksperimentas. 2 dalis: Tai ar verta?

  1. Saulius Rupšys sakė:

    Ačiū Unei. Šis metodo autorius yra Viljamas Beitcas amerikiečių okultistas, kuris 1901m. paneigė tradicinį akinių gydomąjį poveikį ir sukūrė pratimų metodą, nusižiūrėjęs iš Amerikos indėnų metodo, kurie darydami tam tikrus pratimus regėjimu niekada nesiskundė.
    Bet, siekiant greičiausio rezultato geriau daryti pratimus šešis kart po 5min., negu vieną kart 30min.

    Patinka

  2. Arunas sakė:

    Darau pratimus jau virs 4 metu. Paprastai nuo nauju metu pradedu, iki kol kantrybe baigiasi.
    Galiu pasidalint patirtim – pradzioje dariau neteisingai… Ir ta supratau tik po mazdaug 2 metu 😦 Net suvokimas, kad kazkas nevyksta, kaip reiketu, is pradziu buvo issiaiskintas klaidingai 😦
    Pasirodo situacija su akiu pratimais nera tokia paprasta, kaip atrodo is pirmo zvilgsnio. Ir regejimo gerejimas nera ta situacija kai: darai pratimus – gereja; nedarai pratimu – nieko nevyksta arba prasteja. Pasirodo su netinkamai parinktais pratimais galima ir blogint regejima…
    Reikalas tame, kad regejimo kokybe yra balansas tarp trumparegystes ir toliaregystas. Idealus (ar ten kitaip issireiskus – normalus) regejimas yra kazkur per viduri. O akiu pratimu yra skirtingos grupes. Vieni treniruoja toliaregyste. O kiti treniruoja trumparegyste. (mano situacijoje buvo tai, kad as trumparegis, ir is nezinojimo piktnaudziavau pratimais, skirtais trumparegystei stiprint… 😦 ).
    Dar yra pratimu grupe – kur realiai nedaro efekto akiu regejimui. Ten tie visi atpalaidavimo-pumpavimo-slegio sukelimo ir panasus. Turet reikia minty, kad jie tegerina nebent akies kraujotaka, savijauta ir pan. Bet regejimo kokybes jie nekeicia. Jei Jusu tikslas yra normalizuot regejimo kokybe – daryt reikia tik stiprinancius raumenis pratimus, IR TIK REIKIAMO TIPO. Metodikose tai kazkaip nutylima… Ir pasimoviau del to… 😦
    Dar tai paaiskintu, kodel skirtingu zmoniu pasiekimai regejimo atstatyme labai skiriasi. Paprastai visi nuraso ant tingejimo daryt pratimus, valios trukumams, psichologijai ir pan. Va cia yra irgi labai didelis melas pasleptas… Akiu stiprinimo pratimai is tikro net labai efektyvus. Bet reikia juos ismokt daryt kokybiskai. Is pirmos dienos tikrai neiseis. Bus tik akies pavartaliojimas – o ne pratimas :). Reikia suformuot refleksus ar iproti. Idet pastangu kokybiskam pratimo atlikimui. Ir svarbiausia – reikia atsirinkt tinkamus butent SAVO AKIU SITUACIJAI pagerint tinkancius pratimus. Nes galit nusitreniruot akis ne i ta puse… Kaip nutiko man 😦

    Patinka

  3. Arunas sakė:

    Dar pridursiu apie pateikta metodika – trumparegiams atseit (nes kazkaip praziurejau, ka cia siulo autore). Pateikta metodika – visiskas slamstas regejimo korekcijos prasme… Su tais pratimais susitvarkyt trumparegyste isvis nera jokiu sansu… Darysi juos ar ne. Ta metodika skirta senatviniam akiu nusilpimui priletint.
    Turint stipria trumparegyste – pavaiksciojus be akiniu – butu daug geresnis efektas. Nes trumparegyste ar toliaregyste is esmes nera liga. Trumparegyste ar toliaregyste yra tiesiog zmogaus regejimo aparato prisitaikymas prie akiu savininko ziurejimo iprociu. Jei dirbama vairuotoju – akys prisitaiko toliaregystei. Jei dirbama su knygomis ar kompiuteriu – akys prisitaiko trumparegystei. O nusilpsta tik senatveje… Tiketis trumparegystes korekcijos darant akiu pratimus skirtus senatves atitolinimui – yra paprasciausiai naivu…

    Patinka

O ką manote jūs?