„Sudie, rytojau“ – tai istorija apie jaunimą – jie ne visada randa tai, ko tikėjosi. Ne visada ir stengiasi surasti. Pagrindinė kūrinio veikėja Vytautė ieško – tikros draugystės, meilės, atsakymų į klausimus ar prasmės. Ir kaip ir visi, bijo likti viena.

Šalia kitų veikėjų čia išnyra ir Vilnius, jo paslaptingi užkaboriai, žmonės ir… dvasios. Miestas keičiasi knygos puslapiuose. Yra gyvas ir gyvena. Ir Vilnius nenori likti vienas. Nieko naujo.

Taip ir stovėjo trise: Vilkė, Vytautė ir Vilnius.

„Sudie, rytojau“ – debiutinis mano romanas, išleistas 2011 metų gruodį, ir 2012 metais nominuotas „Metų knygos“ rinkimuose, paauglių kategorijoje. 2013 metais „Sudie, rytojau“ išleista ir Brailio raštu.

Šį romaną išleido leidykla „Žara“, jį galima įsigyti ČIA.

Kelios ištraukos iš recenzijų apie knygą:

Šis romanas kelia labai originalią ir mūsų paauglių ir jaunimo literatūroje dar netyrinėtą temą – kaip jauną ir talentingą žmogų gniuždo atsakomybės ir begalinio suaugusiųjų pasitikėjimo, tikėjimo didžia vaiko ateitimi našta. <…> Manau, kad šis kūrinys – svari ir kūrybiška Kaunaitės paraiška rašyti. Tad sveikas, rytojau!

Džiuljeta Maskoliūnienė, Rubinaitis, 2012, Nr. 1 (61)

Tai knyga apie jaunus žmones, besimokančius gyventi. Apie Vilnių ir jo dvasias. Kartą, užaugusią jau nepriklausomoje Lietuvoje. Idealizmą ir norą keisti. Apie meilės ir draugystės paieškas. Savęs ieškojimus. Tobulumą. Mažus dalykus, kuriais reikia išmokti džiaugtis. Apie mokėjimą ištarti „sudie“ ir „sveikas“. Apie rytojų.

ANDAI, Nr. 39, 2012 kovas

Šiandien Vilnius su manim šnekasi, atrodo, lyg laikyčiau jį prie ausies kaip kriauklę iš pajūrio. Perskaičius Unės Kaunaitės romaną Sudie, rytojau man jis kitoks, ne revoliucingai, bet švelniai kitoks. <…> Su knygos veikėjais nepaprastai lengva susitapatinti – man irgi taip buvo arba norėčiau, kad man taip kada nors būtų / niekada nebūtų. Tai yra paprastai ir nuoširdžiai parašytos knygos braižas – kai tiesiog žmogus rašo kitam tiesiog žmogui. Galų gale – juk nė vienas nenorime likti vienas, o apie tai ir yra šitas romanas. <…> Negalima sakyti, kad Sudie, rytojau, yra kokia nors visos Nepriklausomybės vaikų kartos deklaracija, bet svarstyti, kad dalies šios kartos – taip. Ir aš po šia deklaracija pasirašau.

Ieva Krivickaitė, „Bernardinai“

Ne kartą girdėjau, kad gera knyga turi priversti žmogų susimąstyti, negana to, gera knyga turi skaitytoją ko nors svarbaus pamokyti. Unės Kaunaitės sukurtas personažas, mergina, vardu Vytautė, taip sujaukė mano smegenis, kad net pradėjau didžiuotis savo visišku netobulumu, pasireiškiančiu kone visose mano veiklos srityse.

Gertrūda Budreckaitė

„Įstojo į architektūrą. Nes Vilniui reikėjo architekto, o Vytautei reikėjo Vilniaus. Ir tiek“ – būtent šią romano pabaigos frazę atmintinai man citavo restauratorė, sutikta viename šauniame vakarėlyje.

Gintarė Adomaitytė

Labiausiai man turbūt patiko tai, kad nors ir tik retais štrichais, Unė užkabino santykių su artimaisiais trapumo temą – senelius, tėvus, senatvę, ėjimą kitų pėdomis – užkabino mano dabartinių apmąstymų apie situacijas, be teisingų poelgių, giją. Ir tai buvo keistai malonu, suvokti, kad tai bendražmogiškiau, nei aš galvojau.

Sofija Melnikaitė, Soc.badas

Praėjusiais metais maloniai nustebino Unė Kaunaitė ir jos romanas „Sudie, rytojau“, kuris buvo nominuotas Metų knygos paauglių literatūros kategorijoje. Jauna rašytoja savo romane gvildena visiems gana skaudžią emigracijos temą, taip pat aprašo savo prisirišimą prie gimtojo Vilniaus ir savo šeimos praeities. Ypač svarbu, kad tai pagaliau girdime iš jauno žmogaus lūpų.

Daiva Simanavičiūtė, Bernardinai.lt

Romane daug kalbama apie vienatvę. Vytautę supantys žmonės – ypatingi – ne kasdien sutinkami, išskirtiniai, bet labai vieniši. <…> Pagrindinės „Sudie, rytojau“ veikėjos pasaulėjauta artima daugeliui paauglių. Vytautė išgyvena tą gyvenimo tarpsnį, kai žmogus jaučiasi sutrikęs, jį gali sugniuždyti net menka nesėkmė, kai vidinis pasaulėlis dar tik kuriamas, yra trapus ir neapibrėžtas. <…> „Sudie, rytojau“ – kelionė žmogaus minčių labirintais.

Nirmeda Danieliūtė, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija

Knygą rekomenduočiau kiekvienam, o ypač tiems, kuriems sunkiai sekasi pamilti save, bijantiems klysti, nemokantiems džiaugtis mažais dalykais.

Alex, Knygų iššūkis 2013

Kitos apžvalgos, straipsniai ir interviu:

• LRT radijo laida „Lietuvos diena“, kartu su vaikų literatūros kritiku Kęstučiu Urba apie paauglių literatūrą, skaitomas knygas ir kūrybą. Tiesiogiai iš Vilniaus Knygų mugės, 2013m. vasario 23 d. Klausyti nuo 88:40min.
• Interviu LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva!“, kartu su rašytoju Kęstučiu Kasparavičiumi. Tiesiogiai iš Vilniaus Knygų mugės, 2013m. vasario 22d. Žiūrėti nuo 35:00min.
• Interviu LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“, 2013m. sausio 22d. Žiūrėti nuo 19:40min.
• LRT Klasika laida „Ryto Allegro“, 2013m. sausio 9 d. Klausyti nuo 55min.
• Rosita Gaškaitė. Unė Kaunaitė: „Nenorėčiau, kad tai būtų pirma ir paskutinė mano knyga“. – Bernardinai.lt, 2012 lapkričio 19 d.
• Džiuljeta Maskuliūnienė. Kokias 2011 m. lietuvių autorių knygas rekomenduočiau bibliotekoms (video).
• Gintarė Adomaitytė. Vakarykštės ir kitos dienos. Apie knygas mažiems ir jauniems. – „Literatūra ir menas“, 2012 m. rugsėjo 21 d., Nr. 34;
•  Audrius Ožalas. Knyga „Sudie, rytojau“ – apie jaunimą, ieškantį savęs, tikros draugystės ir meilės. – „15 min.“, 2012 m. vasario 11 d.;
• Ieva Krivickaitė. „Labas, „sudie“. – Bernardinai.lt, 2012 vasario 14 d.

Knyga taip pat minėta:

• Daiva Simanavičiūtė. Apie vaikų ir paauglių literatūrą. Bernardinai.lt, 2013-04-02
  Literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba: „Džiaukimės, jei kasmet išeina dvi trys geros knygos paaugliams“. 15 min.lt, 2013-02-09.
• Gabrielė Urbonaitė. Apie kuklumą ir nepasitikėjimą savimi. Bernardinai.lt, 2012-02-14.
• Kristina Kučinskaitė. Jaunų autorių Lietuvoje niekas neskaičiuoja. Lzinios.lt, 2014-09-01.
• Eglė Baliutavičiūtė. Pasivaikščiojimas po (ne)pažįstamą Vilnių. 2015-05-08.
• Vilnius grožinėje literatūroje: rekomendacijos ieškantiems miesto dvasios knygose. 2021-02-16.