Sudie, rytojau

Sudie-rytojau

„Sudie, rytojau“ – tai istorija apie jaunimą – jie ne visada randa tai, ko tikėjosi. Ne visada ir stengiasi surasti. Pagrindinė kūrinio veikėja Vytautė ieško – tikros draugystės, meilės, atsakymų į klausimus ar prasmės. Ir kaip ir visi, bijo likti viena.

Šalia kitų veikėjų čia išnyra ir Vilnius, jo paslaptingi užkaboriai, žmonės ir… dvasios. Miestas keičiasi knygos puslapiuose. Yra gyvas ir gyvena. Ir Vilnius nenori likti vienas. Nieko naujo.

Taip ir stovėjo trise: Vilkė, Vytautė ir Vilnius.

„Sudie, rytojau“ – debiutinis mano romanas, išleistas 2011 metų gruodį, ir 2012 metais nominuotas „Metų knygos“ rinkimuose, paauglių kategorijoje. 2013 metais „Sudie, rytojau“ išleista ir Brailio raštu.

Šį romaną išleido leidykla „Žara“, jį galima įsigyti ČIA.

Kelios ištraukos iš recenzijų apie knygą:

Šis romanas kelia labai originalią ir mūsų paauglių ir jaunimo literatūroje dar netyrinėtą temą – kaip jauną ir talentingą žmogų gniuždo atsakomybės ir begalinio suaugusiųjų pasitikėjimo, tikėjimo didžia vaiko ateitimi našta. <…> Manau, kad šis kūrinys – svari ir kūrybiška Kaunaitės paraiška rašyti. Tad sveikas, rytojau!

Džiuljeta Maskoliūnienė, Rubinaitis, 2012, Nr. 1 (61)

Sudie, rytojau” atrodo it unikalus riboženklis. Gal kiek nesubrandintas, kiek per anksti pastatytas, bet tai XXI a. pradžios lietuvių paauglių prozos kūrinys, pasukęs ne tik gana reta problemų prozos, bet ir intelektualesnės paauglių literatūros linkme. <…> Šiuo kūriniu Kaunaitė – nesvarbu, išliks jis ar ne, – įėjo į bendresnį humanitarinės kultūros lauką ir sukūrė įtikinamą protingo, talentingo, intelektualaus ir įdomaus paauglio personažą, beje, pati dar būdama paauglė.

Eglė Baliutavičiūtė, žurnalas „Rubinaitis“, 2015 Nr. 4 (76)

Tai knyga apie jaunus žmones, besimokančius gyventi. Apie Vilnių ir jo dvasias. Kartą, užaugusią jau nepriklausomoje Lietuvoje. Idealizmą ir norą keisti. Apie meilės ir draugystės paieškas. Savęs ieškojimus. Tobulumą. Mažus dalykus, kuriais reikia išmokti džiaugtis. Apie mokėjimą ištarti „sudie“ ir „sveikas“. Apie rytojų.

ANDAI, Nr. 39, 2012 kovas

Šiandien Vilnius su manim šnekasi, atrodo, lyg laikyčiau jį prie ausies kaip kriauklę iš pajūrio. Perskaičius Unės Kaunaitės romaną Sudie, rytojau man jis kitoks, ne revoliucingai, bet švelniai kitoks. <…> Su knygos veikėjais nepaprastai lengva susitapatinti – man irgi taip buvo arba norėčiau, kad man taip kada nors būtų / niekada nebūtų. Tai yra paprastai ir nuoširdžiai parašytos knygos braižas – kai tiesiog žmogus rašo kitam tiesiog žmogui. Galų gale – juk nė vienas nenorime likti vienas, o apie tai ir yra šitas romanas. <…> Negalima sakyti, kad Sudie, rytojau, yra kokia nors visos Nepriklausomybės vaikų kartos deklaracija, bet svarstyti, kad dalies šios kartos – taip. Ir aš po šia deklaracija pasirašau.

Ieva Krivickaitė, „Bernardinai“

Ne kartą girdėjau, kad gera knyga turi priversti žmogų susimąstyti, negana to, gera knyga turi skaitytoją ko nors svarbaus pamokyti. Unės Kaunaitės sukurtas personažas, mergina, vardu Vytautė, taip sujaukė mano smegenis, kad net pradėjau didžiuotis savo visišku netobulumu, pasireiškiančiu kone visose mano veiklos srityse.

Gertrūda Budreckaitė

„Įstojo į architektūrą. Nes Vilniui reikėjo architekto, o Vytautei reikėjo Vilniaus. Ir tiek“ – būtent šią romano pabaigos frazę atmintinai man citavo restauratorė, sutikta viename šauniame vakarėlyje.

Gintarė Adomaitytė

Labiausiai man turbūt patiko tai, kad nors ir tik retais štrichais, Unė užkabino santykių su artimaisiais trapumo temą – senelius, tėvus, senatvę, ėjimą kitų pėdomis – užkabino mano dabartinių apmąstymų apie situacijas, be teisingų poelgių, giją. Ir tai buvo keistai malonu, suvokti, kad tai bendražmogiškiau, nei aš galvojau.

Sofija Melnikaitė, Soc.badas

Praėjusiais metais maloniai nustebino Unė Kaunaitė ir jos romanas „Sudie, rytojau“, kuris buvo nominuotas Metų knygos paauglių literatūros kategorijoje. Jauna rašytoja savo romane gvildena visiems gana skaudžią emigracijos temą, taip pat aprašo savo prisirišimą prie gimtojo Vilniaus ir savo šeimos praeities. Ypač svarbu, kad tai pagaliau girdime iš jauno žmogaus lūpų.

Daiva Simanavičiūtė, Bernardinai.lt

Romane daug kalbama apie vienatvę. Vytautę supantys žmonės – ypatingi – ne kasdien sutinkami, išskirtiniai, bet labai vieniši. <…> Pagrindinės „Sudie, rytojau“ veikėjos pasaulėjauta artima daugeliui paauglių. Vytautė išgyvena tą gyvenimo tarpsnį, kai žmogus jaučiasi sutrikęs, jį gali sugniuždyti net menka nesėkmė, kai vidinis pasaulėlis dar tik kuriamas, yra trapus ir neapibrėžtas. <…> „Sudie, rytojau“ – kelionė žmogaus minčių labirintais.

Nirmeda Danieliūtė, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija

Knygą rekomenduočiau kiekvienam, o ypač tiems, kuriems sunkiai sekasi pamilti save, bijantiems klysti, nemokantiems džiaugtis mažais dalykais.

Alex, Knygų iššūkis 2013

Kitos apžvalgos, straipsniai ir interviu:

Knyga taip pat minėta:

Reklama

One thought on “Sudie, rytojau

  1. Aurelija parašė:

    Man nepatiko. Visų pirmiausia tai pagrindinė veikėja- tobula, viską moka, viską žino.. Neįdomus personažas, nebuvo įdomu skaityti apie ją. Knygos pradžioje buvo paminėta Marija – štai ši jau kėlė susidomėjimą…. Skaityti apie Vytautę buvo nuobodu.

    Patinka

O ką manote jūs?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s