Kodėl pamokos prasideda per anksti

Straipsnis publikuotas 15min.lt, 2016-11-02.

Baseine girdžiu dviejų paauglių pokalbį: „Visa laimė, kad mama pabudo septintą, nors paprastai keliasi vėliau, kitaip būčiau pavėlavus į mokyklą…“ „O kada tu šiaip keliesi?“ „Pusę septynių“. Tą akimirką mintyse kaip tik galvoju: „Vargšas vaikas!“ „Ir tu spėji?! – nustemba jos draugė. – Aš visada keliuosi šeštą…“ „Aš penkios minutės iki mokyklos gyvenu…“ – pasiteisina pirmoji.

Prisimenu mokyklos laikus. Visada gimnazijos metais kėliausi šeštą, nes reikėjo brautis per Vilniaus spūstis. Kėliausi anksčiau už tėvus. Mano klasės draugai irgi keldavosi šeštą – kitaip nespėdavo. Penktadieniais neretai užmigdavau prie vakarienės stalo, tiesiog sėdėdama ant kėdės, nes po pamokų, būrelių ir namų darbų nebegalėdavau nulaikyti galvos.

Štai ir dabar baseiną palieku devintą vakaro ir mąstau apie tas dvi merginas, kurios greičiausiai dar grįžusios ruošis kitos dienos pamokoms.

Jau devintame dešimtmetyje mokslininkai atrado pirmuosius požymius, verčiančius manyti, kad paauglių miego ritmas yra kitoks nei vaikų ar suaugusiųjų. Truputėlis mokslo: nuo kūdikystės iki senatvės reikiamo miego kiekis pamažu mažėja. Ir nors ši tendencija paauglystėje nesikeičia, tačiau paauglių vidinis 24 valandų laikrodis „vėluoja“, t.y. dėl vystymosi metu pakitusių hormonų paaugliai negali užmigti anksti, o jiems vis dar reikia 8-10 valandų miego.

Yra netgi naudingiau atsisakyti vienos pamokos per dieną, bet leisti vyresniems paaugliams į mokyklą ateiti išsimiegojusiems. Paradoksalu, bet jie išmoks gerokai daugiau.

Pasak tyrimų, tik vienas iš dešimties 15-17 metų paauglių miega tiek, kiek jų organizmui reikia. Jie bando kompensuoti prarastas valandas savaitgaliais, tačiau dėl to tik dar labiau išbalansuoja savo vidinius laikrodžius. Didelė dalis jų netgi yra arti diagnostinės „patologinio mieguistumo“ ribos. Kai prisimenu save ant tos kėdės, užmiegančią vien nuo minties, kad šį vakarą nebereikia ruošti jokių namų darbų, negaliu nesutikti.

Nuolatinis neišsimiegojimas siejamas su depresija, nutukimu, rūkymu, prastesniais pažymiais, aršesniu elgesiu ir prastesne gyvenimo kokybe. Pavargusio žmogaus IQ testas gali būti 7 balais žemesnis. Kaip ir jo egzaminų pažymiai.

Minesotos universiteto Pritaikomų tyrimų ir švietimo tobulinimo centras išanalizavo daugiau nei 9000 mokinių ir pamatė, kad pavėlinta pamokų pradžia lėmė geresnį lankomumą ir pažymius matematikos, gimtosios kalbos, gamtos ir socialinių mokslų pamokose. Mažėjo pavėlavimų, depresijos simptomų ir narkotinių medžiagų vartojimas.

Norvegijoje skirtumai buvo matomi net tose mokyklose, kurios savo mokiniams pamokas vėliau pradėdavo vien pirmadieniais. Vėlesnis pamokų laikas gimnazijose teigiamai veikia mokinių lankomumą, pasiekimus, egzaminų rezultatus ir stojimą į aukštąsias mokyklas, dėmesį ir santykius su tėvais. Be to, sumažėja papeikimų ir… miegojimo pamokų metu.

Įdomu tai, kad ne vienas tyrimas nurodo pokytį avarijų skaičiuje. Kadangi JAV paaugliai gali vairuoti jau nuo 16 metų, pakeitus pamokų pradžios laiką avarijų sumažėjo 70 procentų!

JAV šimtai mokyklų 44 valstijose jau pakeitė savo pirmos pamokos laiką, o sveikatos organizacijos paruošė rekomendacijas, skatinančias pamokų laiką pradėti 8.30 val. arba vėliau.

Pamokų laikas pradinukams yra sudėtingesnis klausimas – juos beveik visada į pamokas veda tėvai, kuriems patiems darbe reikia būti anksti. Todėl pamokų pavėlinimas galėtų tik sukelti daugiau problemų. Žinau vaikų, kurių tėvai juos palieka prie uždarytos mokyklos durų septintą ryto. Bet vieniša mama kitaip negali.

Tačiau paaugliai, kuriems ankstyvos pamokos ir yra žalingiausios, mokyklas dažniau pasiekia patys. Baimių netrūksta ir čia. Autobusas kaime važiuoja kitu laiku. Jis nespės į būrelius. Namo grįš vėliau, negalės prižiūrėti brolio. Gyvename užmiestyje, vaiką vežame pakeliui į darbą.

Tačiau kitų šalių praktika rodo, kad didžiausia kliūtis tėra pokyčių baimė. Mes nemėgstame keisti savo rutinos, nors jai pasikeitus nesunkiai priprantame, o bendruomenėse susitariama ir dėl autobusų grafikų, ir dėl galimybės atidaryti mokyklas anksčiau tiems, kurie kitaip atvažiuoti negali.

Toronto universiteto daktaras Martinas Ralphas siūlo gimnazistų pamokas ir netgi universiteto studentų paskaitas pradėti… 11 valandą. Taip, 11. Kol kas neteko girdėti apie mokyklą, kuri tai įgyvendino, tačiau pamokų pradžia bent jau 9 arba pusę 10 yra įmanoma. Ir ne tik įmanoma. Tai būtinybė.

Mokslas labai retai pateikia tiek daug įrodymų švietimo pokyčiams. Todėl švietimo sistema visų pirma turi suprasti, kad yra netgi naudingiau atsisakyti vienos pamokos per dieną, bet leisti vyresniems paaugliams į mokyklą ateiti išsimiegojusiems. Paradoksalu, bet jie išmoks gerokai daugiau.

Jei, žinoma, vien jų gerovė nėra pakankamas argumentas.

Advertisements

O ką manote jūs?

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s