Atėjus rugsėjui vėl prilimpu prie kompiuterio. Ir tuo tikrai nesidžiaugia mano akys. Bet per daugelį metų jau susitaikiau su nekeičiamu faktu, kad regėjimo nepakeisiu. Tik tikiuosi, kad jis stabilizuosis, ir to užteks. Arba tiksliau – būtų užtekę. Dabar užsibrėžiau naujus tikslus, tik dar nežinau, į gera tai man išeis, ar į bloga.

Pradžia

Viskas prasidėjo prieš kiek daugiau nei mėnesį, nuo straipsnio apie mankštomis trumparegystę išsigydžiusią moterį. Šiaip jau esu skeptiškas žmogus, todėl tokių straipsnių nė neatsidarau, bet įtikinta kitų žmonių vis dėlto perskaičiau. Ir dar kartą prisiminiau, kodėl jų neskaitau – nes lengvai pažadinu viltį, kad tai įmanoma. Tiesa, „išsigydė“ nėra teisingas teiginys, nes ji tik pasigerino regėjimą. Bet tai vis tiek daug.

Susidomėjusi ėmiau ieškoti aprašytų knygų. Nors visos kažkada buvo išleistos lietuviškai, nė vienos negalėjau rasti. Netgi parašiau vienai leidyklai klausdama, ar dar turi knygų, bet gavau atsakymas, kad tiražas seniai išparduotos. Prisipažinsiu, tai mane nustebino, nes iš internetinių komentarų supratau, kad paklausa yra. Kodėl nėra pasiūlos galima tik spėti – ar tai turi gilesnę prasmę, ar ne. Bet apie viską iš pradžių.

Dar svarstydama perskaičiau begales atsiliepimų apie vieną iš straipsnyje rekomenduotų knygų. O skaitytojų potyriai buvo tokie:

• nuo -12.75 iki -10.75 per 2,5 mėnesio
• nuo -8.75 iki -7 per metus su puse
• nuo -5.75 iki -4.5 per 5 savaites
• nuo -4.25 iki -3.00 per mėnesį
• nuo -2.25/-2 iki -1 per 3 mėnesius
• …ir taip toliau

Ir tada pasiryžau iš Amazon užsisakyti „Improve Your Vision Without Glasses or Contact Lenses“ knygą. Pigiausias variantas su siuntimu pareikalavo mažiau nei 30 litų, o pagalvojus, kiek kasmet išleidžiu naujiems akiniams… suma atrodo juokingai maža. Sakysit – internetas ir taip knibžda visokių pratimų, kam knyga? Ypač išleista 1996 metais – juk per tiek laiko žinios tikrai turėjo pasenti, tiesa?

Mąsčiau paprastai. Nemažai žmonių internete rašo, kad bandė pratimus, bet kažkuriuo metu pritrūkdavo valios ir mesdavo. Todėl jei jau ketinu pasiryžti bent mėnesio programai, noriu bandyti aiškiai sudarytą programą. Jei tiesiog prisirinksiu pratimų iš interneto ir greitu metu nepajusiu pagerėjimo, lygiai taip pat mesiu šitą reikalą. O jei tikėsiu, kad taip ir turi būti, valios nepritruks ilgesniam laikui.

Kompiuterio programos

Kol knyga atkeliavo, dar pasidairiau internete.  Taigi pirmąją savaitę atsisiunčiau nemokamą programą Vision Defense, kurią galite parsisiųsti iš čia. Panašių programų netrūksta, bet šita man visai tiko ir patiko: kas 10 minučių 10 sekundžių pasižiūrėti į objektą toliau nei už 10 metrų (10x10x10). Nuo jos ir pradėjau.

Turiu draugų, kurių kompiuteriai išsijungia po 40 minučių. Dar kažkieno po pusantros valandos. Kiekvienas turbūt randa sau tinkamą variantą. Man pradžiai šis pasirodė mažiausiai skausmingas.

Kadangi knyga vis dar neatkeliavo, antrąją savaitę pradėjau daryti vieną pratimą. Beje, labai panašų vėliau radau ir knygoje. Jį vadina Trim puodeliais. Atsidarykite žemiau esantį paveikslėlį atskirame lange ir atsisėskite per ištiestą ranką nuo ekrano. Jūsų tikslas – tarp dviejų apskritimų išvysti trečią, pačiame centre. Lengviausia tai padaryti pasiėmus pieštuką – laikykite jį prieš save, tiesioje linijoje su paveikslėlio viduriu, ir palengva traukite nuo ekrano link savęs, žiūrėdami į pieštuko galvutę (tušinuko viršunė turėtų būti tame pačiame aukštyje kaip ir apskritimai). Kažkuriuo metu išvysite trečią apskritimą. Jūsų tikslas jį išlaikyti kuo ilgiau. Pasitreniravus išmoksite jį matyti net ir atitraukę pieštuką, o vidurinis apskritimas bus labai ryškus, kaip 3D (angliškas instrukcijas galite perskaityti ir čia).

Knygos filosofija

Taip besipraktikuojant pašto dėžutę pagaliau pasiekė ir knyga. Turėjau įtarimą, kad gausiu eilinį smegenų plovimo vadovą (iš serijos: populiarioji psichologija), tad buvau maloniai nustebinta, nes knygutė labai koncentruota, moksliška, joje daug paprastų pratimų, mokymosi sekos ir naudingi patarimai.

Visų pirma yra išdėstoma akies struktūra ir moksliškai paremti faktai. Svarbiausia, ką autoriai (American Vision Institute, AVI) stengiasi pasakyti: Regėjimas nėra įgimtas – jis išmokstamas. Gimstame su pradiniais refleksais, tačiau tik stimuliuodami savo akis jas vystome. Mūsų regėjimas priklauso nuo aplinkos. Pavyzdžiui, šviesiuose, spalvinguose namuose užaugę vaikai paprastai turi geresnį regėjimą nei užaugę tamsiuose namuose.

Mes kiekvienas turime skirtingą matymą – kitaip tariant, būdą, kuriuo mūsų akys mato. Kaip ir bet kuri kita kūno sistema, taip ir regėjimas gali būti praktikuojamas ir mūsų regos sistema yra kaip reta lanksti, prisitaikanti prie aplinkos. Kadangi veik visi gimstame su sveikomis akimis (tik 2proc. žmonių turi įgimtų problemų), regėjimo problemos yra vystymosi problemos, atsirandančios iš nežinojimo.

Kad regėjimas nėra įgimtas, o nulemtas aplinkos, ypač gerai atskleidžia antropologijos tyrimai. Young 1968 stebėjo Eskimų šeimas Aliaskoje, kuriose vaikai pirmą kartą buvo leidžiami į mokyklas. Iš 130 tėvų, 128 turėjo nepriekaištingą regą, tačiau net 60-iai procentų vaikų pradėjo vystytis trumparegystė. Skaičiai buvo veik identiški amerikiečiams. Nieko naujo, šlovė mokyklai, studijoms ir kompiuteriams.

Ir jų paaiškinimai įtikina. Evoliuciškai žmonės buvo įpratę medžioti, todėl rega į tolį turėjo būti nepriekaištinga, o žiūrėjimas į artimus objektus buvo pritaikytas tik trumpam laikui. Jei pakelsite ranką kelioms sekundėms, nieko nenutiks, bet jei ilgai laikysite ją pakėlę, jūsų kūnas patirs stresą: raumenys įsitemps, patirsite nuovargį ir net skausmą. Lygiai taip ir akys reaguoja į ilgas valandas žiūrėjimo į artimą objektą: jaučiame galvos skausmus, pavargusias akis. Bet kai tai vyksta ypač ilgai, akys paprasčiausiai adaptuojasi (šuo ir kariamas pripranta) ir krumplynas (ciliary muscle) surakina akies vidinį lęšiuką, kad artimi objektai būtų lengviau matomi.

Jei kasdien šukuojate savo plaukus arba valotės dantis, kodėl nereikėtų kasdien bent kelių minučių skirti akims?

Statistika rodo, jog rimtos akių ligos, kaip gliaukoma, katarakta ir kitos, turi šešis kartus didesnę tikimybę išsivystyti trumparegiams. Todėl trumparegystė neturėtų būti laikoma nereikšmingu, kosmetiniu nepatogumu, o traktuojama kaip apakimą skatinantis sutrikimas. Dauguma daktarų gydo ne priežastį, o simptomus, išrašydami koreguojamuosius lešius. Pasak knygos autorių, tai sukelia tik dar stipresnius simptomus, ir veda link dar stipresnių akinių, tokiu būdu sukuriant uždarą ratą. Maža to, akinių verslas yra toks pelningas, kad niekas nenori skleisti kitokios informacijos.

Astigmatizmas

Pateiksiu vieną mane sudominusį pavyzdį.

Astigmatizmą, pasak autorių, sukelia bloga laikysena. Neturintiems tokių problemų, astigmatizmas yra (cituoju Vikipediją) akių yda, dėl kurios daiktų ir vaizdo kontūrai yra matomi neryškus. Sergant astigmatizmu spindulių pluoštas iš vieno taško praėjęs pro akies optines terpes, nebesusirenka akies tinklainėje į židinį. Ši liga dažnai būna paveldima, gali atsirasti po akies traumų, operacijų, uždegimų. Astigmatizmas yra koreguojamas cilindrais.

Nežinau, kas teisūs, bet kažkodėl esu linkusi tikėti AVI, nes nei paveldėjau astigmatizmą, nei kokių traumų ar uždegimų turėjau. Ir tai per dažna yda, kad ją būtų paveldėję pusė trumparegių. O AVI aiškina taip: neretai po kaklo traumų astigmatizmas pasikeičia net 180 laipsnių. Tyrimai taip pat rodo, kad nemažai daliai kaklo sužalojimų patyrusių pacientų astigmatizmas išsivysto per kelias valandas. Astigmatizmas gali būti įgimtas, bet procentai yra juokingi, palyginus su tikrais skaičiais.

Daugeliu atveju astigmatizmas yra sukeliamas blogos laikysenos. Mūsų regos sistemos funkcija yra palaikyti pusiausvyrą. Kad ir ką veiktume, mūsų akys nuolatos skenuoja aplinką ir ieško horizontalių atramų, tam, kad nenukristume (apie tai moko ir psichologijos paskaitose, kai mažus kačiukus užaugina tik vertikalių linijų kambariuose ir po kiek laiko jie nieko nesuvokdami nukrenta nuo stalo, nes nemato horizontalių linijų). Tad jei dėl blogos laikysenos mūsų galva yra nuolatos pasukta į kurią nors pusę, akys ir vėl prisitaiko ir atitinkamai įtempia akį. Turint galvoje, kiek daug žmonių dabar turi laikysenos bėdų, mane šitas paaiškinimas įtikina kur kas labiau nei genai.

Panašūs pavyzdžiai pateikiami ir kitoms akių ligoms. Knyga skirta ne tik trumparegiams, bet ir senatviniam akių nusilpimui – ne, niekas nežada, kad galima jo išvengti. Bet galima atidėti ir sumažinti. Lygiai taip pat kaip sportuodami galite neleisti savo kūnui taip greitai aptingti.

Akis-tinginė

Dar vienas naudingas dalykas – išmokti stebėti ir tyrinėti savo akis. Pavyzdžiui, žinoti, kuri akis dominuoja, o kuri tinginiauja (ir tai nebūtinai tos pačios akys, kaip geriau ir prasčiau matanti akis).

Tad kaip aptikti akį-tinginę? Nusipieškite didelį tašką ant popieriaus ir pasikabinkit ant sienos (arba tiesiog spauskit čia). Atsitraukit nuo piešinio/ekrano kuo toliau, bent per porą metrų ar kiek leidžia kambarys, ir iškelkit prieš save pirštą, maždaug 15cm nuo akių. Laikykite pirštą tiesioje linijoje kartu su tašku. Laikykite ranką taip, kad periferija matytumėte du pirštus: vieną kairėje, kitą dešinėje taško pusėje. Žiūrėdami į tašką turėtumėte pastebėti, kad vienas iš dviejų pirštų yra blyškesnis, labiau permatomas – jei tai dešinys pirštas, tuomet jūsų kairė akis yra silpnesnė. Jei kairysis pirštas – tuomet dešinė akis. Jei skirtumas ypač didelis, tuomet turite akį-tinginę.

Vis dar žiūrėdami į tašką palieskite savo smarką, o tuomet greitai ištieskite ranką per visą ilgį ir beskite pirštu į tašką. Turėtumėte pastebėti, kad jūsų dominuojančios akies pirštas rodo į tašką, o silpnesnės akies pirštas rodo kažkur į šoną (tai galite pamatyti užmerkę priešingą akį).

Kas iš to? Vienas iš pratimų yra pasiversti piratu ir nešioti raištį ant vienos akies. Tai priverčia kitą akį treniruotis ir rimčiau dirbti. O jei žinote, kuri jūsų akis yra tinginiukė, verta ją priversti dirbti dažniau. Todėl grįžę namo ir žiūrėdami televizorių ar gamindami valgyti galite leisti sau bukai atrodyti ir pasivaikščioti namuose su akies raiščiu.

Pratimai

Pratimų knygoje daug. Pirmiausia yra skatinama išmokti nuolatos kartoti septynis akių treniravimo būdus, tam neskiriant nė kiek papildomo laiko. Kai laukiate eilėje pas gydytoją, kai sustojate automobilyje prie raudonos šviesos, kai važiuojate autobusu, kai žiūrite reklamą… Tai laikas, kurį galite išnaudoti prasmingai.

Populiariausias pratimas, kurį buvau girdėjusi ir anksčiau – pumpavimas/pulsavimas (pumping). Jo esmė yra nuolatinis fokuso keitimas: iškelkite prieš akis pirštą arba tušinuką (maždaug per 15cm) ir kas porą sekundžių žiūrėkite tai į pirštą, tai į objektą, esantį toli, už keliolikos metrų. Ne pasyviai, o bandydami įžvelgti pačias mažiausias detales.

Nors ne visi pratimai tokie aktyvūs – kai kurie tėra akių joga, atsipalaidavimo pratimai arba tikrų tikriausia savitaiga. Kaip psichologijos studentė gerai žinau, kas yra placebo efektas. Gali būti, kad būtent jis dabar mane ir veikia – bet man tikrai atrodo, kad mano regėjimas gerėja. Arba pasakysiu kitaip – pratimai tikrai daro įtaką. Tik dar nežinau, kokią. Gal tai tik pradinis įspūdis, nes pradėjau nuolatos matuoti savo miglos (blur) zoną – t. y. per kokį atstumą daiktai praranda ryškumą. Tarkime, pasikabinau ant sienos didelį akių matavimo plakatą.

Mano mylimiausias pratimas – mažėjančio teksto skaitymas: Atitraukite paveikslėlį į savo miglos zoną (tarkime, per ištiestą ranką) ir perskaitykite lengvai matomą eilutę. Tada per daug savęs neversdami skaitykite viena eilute aukščiau. Lėtai ir neskubėdami, atsipalaidavę. Kai perskaitysite, judėkite aukštyn. Ir taip toliau. (Jei spausdinsite, šis paveikslėlis turėtų būti A5 formato). Patinka jis man turbūt todėl, nes realiai matai mankštos įtaką akims. Tik neaišku, kiek ilgai efektas išlieka.

Pažadas

Vienas iš knygos patarimų – apie savo pasiryžimą treniruoti akis pranešti aplinkiniams. Šeimos nariams, draugams, kam tik galit… Kad tik tai priverstų nenustoti. Ir komentaruose internete dauguma pradėjusių rašė, kad pritrūko valios ir kažkuriuo metu nustojo. Dėl savo valios per daug nebijau, bet viešai pradedu savo akių eksperimentą. Ne mėnesiui, kaip jie prašo, o ilgiau, kol kitą kartą apsilankysiu pas akių gydytoją – t. y. iki kito grįžimo į Lietuvą (nes Britanijos okulistų man jau užteko, buvau kartą ir daugiau eiti nenoriu).

Pažadas yra. O rezultatai bus už keleto mėnesių. Tada ir parašysiu.

Atnaujinta: O kaip man sekėsi galite skaityti čia…